Kaip maistas tampa ritualu
Visi mes kasdienybėje turime tam tikrų ritualų ir mums patinka tai, prie ko esame įpratę. Maistas taip pat yra ritualo dalis, pavyzdžiui, rytinis kavos puodelis. Arba popietinis kavos puodelis su desertu.
„Jeigu ryte prieš darbą ramiai išgėriau puodelį kavos, mano diena pavyko, nes patirtis rodo, kad 80 proc. atvejų pavyksta. Žinoma, pavyktų ir be kavos, bet šis įsitikinimas mums suteikia daugiau pasitikėjimo ir savotišką įsižeminimo jausmą. Kaip ir tam tikras maistas, kurį mėgau ir dažnai valgiau vaikystėje.
Pavyzdžiui, jeigu mama dažnai virdavo grikių košę, kuri būdavo patiekiama skaniai su sviestu ar pienu, šis patiekalas tapo mano savastimi, jis priklauso mano gyvenimui. Gali būti ir priešingai. Jeigu vaikystėje dažnai buvau verčiamas valgyti man nepatinkantį maistą, nuo to momento, kai jau galėjau rintis, tas maistas iš mano gyvenimo išnyko“, – aiškino pašnekovė.
Paklausta, ar dėl šių įpročių žmogui taip sunku keisti mitybos įpročius, net kai jis nusprendžia tai padaryti, psichologė pabrėžė, kad nuspręsti keisti ir keisti yra skirtingos sąvokos. Jeigu žmogus nusprendžia keisti mitybos įpročius dėl sveikatos ar kitų naudų sau, tas keitimas dažniausiai įsivaizduojamas kaip laikinas – mėnesį, du ar tris šiek tiek pasistengsiu, šiek tiek pasikamuosiu, o po to gal įprasiu ir šis įprotis pasidarys man įprastas, tai jau bus mano.
Dar sunkiau atrasti motyvacijos, jeigu nusprendžiu keisti mitybos įpročius todėl, kad mano kolegė ar šeimos narys taip valgo. Tokiu atveju ryžtas vargiai išsilaikys ilgai. Bet kuriuo atveju, norint pasiekti sėkmės, būtina sau atsakyti į klausimą, o kas dabar yra blogai su mano valgymo ar gėrimo įpročiais, kad juos turėčiau keisti.
Maistas kaip emocijų reguliavimo priemonė
Kaip vieno ar kito maisto pasirinkimas susijęs su mūsų teigiamomis ir neigiamomis emocijomis?
