Bijome to, ko negalime kontroliuoti
„Natūralu ir normalu, jog šiuo metu vykstant karui Ukrainoje, dauguma mūsų išgyvename labai stiprias emocijas ir nuolat sekame tai, kas vyksta. Negalime savęs apgauti, kad realiai nėra jokios grėsmės, nes karas vyksta visai šalia mūsų. Baimė, pyktis, nerimas – šios emocijos yra nemalonios, bet jų tikslas – mobilizuoti mūsų organizmą, apsaugoti nuo pavojaus ir padėti išgyventi. Tačiau svarbu nepasiduoti panikai ir stengtis koncentruotis į tuos dalykus, kurie priklauso nuo mūsų“, – patarė psichologė, Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonė J.Rybakovaitė.
Kodėl šiuo metu neatsitraukdami sekame žinias ir įvykius per radiją, TV, socialinius tinklus? Pasak pašnekovės, žmogus bijo nežinomybės, neapibrėžtumo, o kai jaučia, kad kažką gali valdyti ar kontroliuoti – jaučiasi saugesnis. Tačiau tai gali tapti savotiška iliuzija.
Baimė, pyktis, nerimas – šios emocijos yra nemalonios, bet jų tikslas – mobilizuoti mūsų organizmą, apsaugoti nuo pavojaus ir padėti išgyventi.
„Naršydami po naujienų srautą nuo ryto iki vakaro rizikuojame papulti į užburtą ratą. Mes galvojame, kad tokiu būdu įgauname daugiau kontrolės, bet tai gali atsigręžti it bumerangu prieš mus. Juk mes tiksliai nežinome visos informacijos, kiek ji yra teisinga ir patikima, negalime numatyti galutinės įvykių eigos. Aišku, žinojimas gali mums padėti labiau pasiruošti, suprasti, kas vyksta pasaulyje ir šalia mūsų, bet per didelis informacijos kiekis, nuolatinis naršymas internete gali tapti žalingu tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai“, – sakė J.Rybakovaitė.
Kaip suvaldyti nerimą?
Vienas iš būdų valdyti paniką ir nerimą, pasak psichologės, – domėtis, kas vyksta, bet kritiškai vertinti ir nepasinerti į nuolatinį žinių sekimą. Ne mažiau svarbu rūpintis savo fizine savijauta – nepamiršti pilnavertės mitybos, pakankamai laiko skirti miegui, fizinei veiklai, gerti daug vandens, skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore, palaikyti ryšį su artimaisiais.
„Neigiamos emocijos, nuolat matomi karo vaizdai sekina mūsų sveikatą ir visą organizmą, tad pirmiausia būtina pasirūpinti savo baziniais poreikiais, nes jei būsime išsekę, negalėsime padėti nei sau, nei kitam žmogui. Pailsėję esame atsparesni, gebame kritiškiau vertinti informaciją, priimti racionalesnius sprendimus bei lengviau kontroliuoti savo emocijas“, – patarė specialistė.
Labai svarbu, anot psichologės J.Rybakovaitės, toliau tęsti savo įprastas veiklas ir neatitrūkti nuo kasdienės rutinos – tai suteiks saugumo ir kontrolės jausmą. Natūralu, kad karo akivaizdoje kiekvienas mūsų tarsi sulėtiname tempą, sunkiau susikoncentruojame ir nebe taip uoliai atliekame savo kasdienes pareigas, tačiau visgi reikia stengtis neatitrūkti nuo įprasto gyvenimo ritmo, o svarbiausia – nesiblaškyti ir vienu metu nedaryti kelių darbų.
Leiskite sau gyventi
Ne vienas pastaruoju metu pasijunta tarsi kaltas, jei ima planuoti atostogas, vaikų gimtadienius, o juolab, jei bando šypsotis ar nusijuokti. Kaip turėtume elgtis šioje situacijoje?
„Kiekvienas žmogus turi klausytis savęs ir elgtis taip, kaip jam tuo metu norisi. Nereikia užsidaryti nuo pasaulio, turime leisti sau pasidžiaugti. Jei esate suplanavę išvykti atostogų – vykite, jei saugu, jei artėja vaiko gimtadienis – leiskite jam tuo pasidžiaugti. Atminkite, kad ir kokia grėsmė būtų, gyvenimas tęsiasi. Leiskite sau gyventi. Džiaugtis gyvenimu nėra nusikaltimas, net jei šalia vyksta karas, – teigė psichologė. – Nereikia bausti savęs ir jaustis kaltu, o geriau kasdienybėje paieškoti pozityvių dalykų. Tokiu būdu rūpinsimės savo psichine sveikata ir atstatysime savo vidinius resursus“.
Užuot leidę nerimui ir baimėms mus užvadyti, geriau paklauskime savęs: „Ką dar galiu padaryti?“ Galime aukoti pinigus bei reikiamus daiktus, galime savanoriauti, dalintis aktualia ir patikima informacija, priimti bėgančias šeimas iš Ukrainos, melstis ir kt. Tokiu būdu prisidėdami pagal galimybes – save įprasminsime.
Daugybė būdų rasti vidinę ramybę
Leisti sau paverkti, liūdėti ar pykti, anot psichologės J.Rybakovaitės, yra normalu, bet nereikia leisti sau šiose emocijose paskęsti: „Apie tai, kaip jaučiatės, kalbėkitės su artimaisiais, kolegomis ar draugais. Paklauskite savęs: ko labiausiai dabar bijau, dėl ko nerimauju, kiek tos baimės pagrįstos, kodėl kyla tos pykčio reakcijos? Svarbu emocijų neignoruoti – jas pripažinkite, priimkite, bet neleiskite užvaldyti“.
Tik tuomet, kai aiškiai įvardinsite savo emocijas, kai jų neignoruosite, jos neišsiverš vulkanu. Jei pyktį, baimes ar kitas neigiamas emocijas nustumsite į šalį, anot pašnekovės, jos gali pasireikšti kitais būdais, pvz. miego, apetito sutrikimu, skausmais kūne ir kt.
Yra daugybė būdų rasti vidinei pusiausvyrai ir ramybei net ir karo kontekste:
- pasivaikščiojimas gryname ore,
- aktyvus sportas,
- aromatinga vonia,
- mėgstamos muzikos klausymasis,
- meditacija ir malda,
- prieš miegą parašykite tris dalykus, už ką esate dėkingas.
„Kai kyla stiprus nerimas, tiesiog patariu atsisėsti ramiai, pasiimti popieriaus lapą ir surašyti viską, kaip tuo metu jaučiatės, ką galvojate. Nesvarbu, ką rašote, tai gali būti ir padrikos mintys. Rašykite tol, kol nerimas sumažės. Ši technika tikrai labai efektyvi“, – patarė psichologė J.Rybakovaitė.
Jei visgi jaučiate, kad nepavyksta susitvarkyti su kylančiomis emocijomis arba matote, kad jūsų artimiesiems reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
