Psichologė-psichoterapeutė Irena Masiulienė sako, jog gyvenančius svetur dažnai kamuoja nostalgiški jausmai. Jie jaučiasi išsiilgę bendravimo su Lietuvoje likusiais artimaisiais bei nenori prarasti emocinio tapatumo su gimtine, todėl yra labiau paveikūs karantinui ir jautriau reaguoja į susiklosčiusią situaciją.
„Gyventi svetur – didelis ir reikšmingas gyvenimo sprendimas, žmogui darantis nemažą įtaką. Asmenys, pasirinkdami gyvenamąją vietą toli nuo namų, išeina iš savo komforto zonos, tikėdamiesi, kad jų gyvenimas naujoje vietoje bus geresnis. Pagrindiniu iššūkiu jiems tampa rūpestis susikurti aplinką, kuri suteiktų saugumo ir pastovumo jausmą“, – aiškina „Affidea klinika“ psichologė-psichoterapeutė.
Ji pažymi, kad adaptacija prie naujų gyvenimo sąlygų paprastai užtrunka apie metus, tačiau ji ne visuomet gali būti sėkminga. Po adaptacijos proceso iškyla naujos ir senos problemos – jei žmogus išvyksta į kitą šalį norėdamas pabėgti nuo savo problemų, jos jį pasiveja ir ten. I. Masiulienė taip pat pabrėžia, kad pandemijos laikotarpiu išgyvenami rimtesni psichologiniai-emociniai sunkumai.
Problemų nepaisymas gali privesti prie rimtų bėdų
Psichologė-psichoterapeutė pasakoja, jog karantinas ganėtinai stipriai veikia žmonių kasdienybę ir psichinę sveikatą. Trumpalaikiai sunkumai, įvairios reakcijos, kilusios kaip normalus atsakas į pandemijos sukeltą stresą, gali peraugti į nerimo, depresijos, adaptacijos ar miego sutrikimus, pasireiškiančius įvairiais sudėtingumo lygiais.
„Ilgalaikės karantino pasekmės labiau tikėtinos padidintos rizikos grupėms, ypač tiems, kurie per gyvenimą patyrė stipriai sukrėtusių įvykių bei turi ar kada nors yra turėję emocinių sunkumų. Šiuo metu itin svarbu sekti savo emocinę būseną ir jaučiant pablogėjimą kreiptis pagalbos į specialistus. Nuotolinė psichologo pagalba gali tapti reikšminga detale, prisidedančia prie geresnės savijautos, psichinės būklės kūrimo, tačiau svarbu jos kreiptis laiku“, – įvardija psichologė-psichoterapeutė.
Ji patikina, kad ne vienas užsienyje gyvenantis lietuvis vengia kreiptis pagalbos į vietinius psichologus ar psichiatrus. Taip neretai nutinka dėl prastesnių kalbos įgūdžių, nesusitaikymo su faktu, kad svečioje šalyje asmuo vis dar yra „svečias“ ir turi laikytis ten galiojančių nuostatų, taisyklių bei kultūrinių ypatumų. Anot I.Masiulienės, šalies, į kurią atvykstama, nereikia nei idealizuoti, nei jos nuvertinti, o noras bei pastangos integruotis iš tiesų palengvina adaptaciją.
„Kalbėjimas apie savo psichologinius sunkumus, deja, vis dar daug kur laikomas valios stoka ar silpnumu, tačiau jų ignoravimas neretai priveda prie dar rimtesnių problemų. Vienišumo jausmą dažnai lydi depresijos epizodai, suicidinės mintys. Ne paslaptis, kad kartais iškilę sunkumai sprendžiami vartojant alkoholį ar narkotikus“, – aiškina I.Masiulienė.
Kaip sau padėti?
Psichologė-psichoterapeutė sako, kad norint sau padėti, visų pirma, nereikėtų neigti ir išsigąsti savo jausmų bei prisiminti, jog patirti stiprias emocijas dėl netikėtų ar nenumatytų pastarojo periodo įvykių, tokių kaip pandemija, karantinas, judėjimo suvaržymai, socialinė izoliacija yra visiškai normalu.
„Rekomenduojama stengtis palaikyti ryšį su artimaisiais virtualiomis priemonėmis, kadangi socialinė parama bei bendravimas yra vienas svarbiausių psichinės sveikatos apsauginių veiksnių. Taip pat patartina susikurti dienos rutiną ir jos laikytis, riboti negatyvių naujienų srautą, vengti nepatikimos ir nepatikrintos informacijos. Labai svarbu ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus, kurie per karantiną veda konsultacijas internetu. Nors daug kam galėtų pasirodyti, kad tai neprilygsta gyvam susitikimui, net ir toks pokalbis su psichologu gali padėti pasijusti geriau ir atrasti emocinę ramybę“, – pataria I.Masiulienė.
Ji priduria, jog net ir pasibaigus karantinui ir sumažėjus streso lygiui, sunkūs jausmai ir jaučiami simptomai per naktį neišnyks. Tik žvelgiant į savo psichinę sveikatą ne pro pirštus, dedant pastangas į nerimo malšinimą, nebijant kreiptis pagalbos į nuotoliu konsultuojančius specialistus bei išsaugant bendravimą su artimaisiais žmonėmis pavyks grįžti į normalias vėžes ir džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais.
