Psichologiniai iššūkiai po gimdymo: kas išduoda, kad moteriai reikalinga pagalba

Šiandien moterys ima vis garsiau kalbėti ne tik apie džiaugsmą, kuris apima susilaukus naujagimio, bet ir emocinius kalnelius, kuriuose – liūdesys, pyktis, neviltis, nerimas bei kitos emocijos. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja slaugai ir tarptautiniams ryšiams, Kauno kolegijos dėstytoja, akušerė Alina Liepinaitienė moteris, susidūrusias su psichologiniais sunkumais, pranešime žiniasklaidai ragina neužsisklęsti, kalbėti apie sunkumus, nebijoti kreiptis pagalbos ir ją priimti.
Moteris
Moteris / Shutterstock nuotr.

Po gimdymo – į emocijų karuselę

Gimdymas – iššūkis ne tik moters kūnui, bet ir psichologinei savijautai. A.Liepinaitienė prisipažįsta pati po gimdymo patyrusi platų spektrą emocijų ir įvardija signalus, kurie išduoda, jog mama tapusiai moteriai vis dėlto gali būti reikalinga pagalba.

„Visiškai normalu po gimdymo jausti begalę emocijų – aš pati gimdžiau, todėl puikiai žinau, ką tai reiškia. Ir tos emocijos nėra tik nuostabūs drugeliai, gėlytės, širdelės. Kartais kai kurios emocijos veda netgi į neviltį ir galvojimą, ką aš tam vaikui galiu duoti. Nutikus tokioms situacijoms labai svarbu nebijoti apie tai kalbėti su kitais šeimos nariais, draugais, susirasti kitų mamų, kurios galbūt gyvena panašiomis nuotaikomis ar yra ką tik pagimdžiusios. Ta mamų bendrystė yra be galo stipri ir neįkainojama, o kai kuriais atvejais pokalbis su kita mama gali padėti labiau nei vizitas pas psichologą.

Tačiau jei moteris nuolat jaučiasi liūdna, be priežasties verkia, jos elgesys, emocijos keičiasi kas kelias minutes ir šeimos nariams sunku suprasti, kas vyksta, – tai ženklas, kad reikalinga pagalba. Galbūt jai reikia tik apkabinimo ar pabuvimo su savimi, išsimaudymo vonioje vienai. Vis dėlto, jei liūdesį lydi ir ženkliai padidėjęs irzlumas, grubus elgesys su šeimos nariais, kūdikiu – kreiptis pagalbos reikia čia ir dabar, kadangi nežinome, kas vyksta mama tapusios moters galvoje.

Žinoma, kartais pogimdyminę depresiją pastebėti be galo sunku, tačiau nuolat bendraujant su moterimi, pasiūlant jai savo pagalbą, nepaliekant jos vienos rūpintis buitimi, namais ar problemomis, galima pastebėti net ir nedidelius emocinius iššūkius, su kuriais ji susiduria“, – dalinasi A.Liepinaitienė.

Viena yra tėvyste dalintis su vyru, kiek kitaip, kai rūpinimasis naujagimiu gula vien ant moters pečių. Iššūkių, su kuriais susiduria šios moterys, – daugiau. Motinystė, tėvystė yra be galo sunkus periodas visiems žmonėms. Šiuo laikotarpiu tėvai turi išmokti gyventi naujai, prisitaikyti prie naujagimio poreikių, o vėliau galvoti, kaip sugrįžti į buvusį gyvenimo ritmą, kartu įtraukiant ir vaikelį.

Tėvai turi išmokti gyventi naujai, prisitaikyti prie naujagimio poreikių, o vėliau galvoti, kaip sugrįžti į buvusį gyvenimo ritmą, įtraukiant ir vaikelį.

„Vienišoms mamoms, kaip ir visoms savo pacientėms, kurios yra sakiusios, kad vaiką augins vienos, visuomet pabrėžiu, jog reikia nebijoti prašyti pagalbos. Esame žmonės tarp žmonių, todėl tikrai atsiras galinčių padėti, pabūti su vaikeliu ar tiesiog nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti reikiamų maisto produktų, o tuo metu mama galės skirti laiko sau. Aš pati ne kartą esu vykusi 3 ar 4 valandą nakties nuvežti draugei vaistų ar tiesiog nuvykusi ją apkabinti, kai ji išgyveno be galo sunkų laikotarpį šeimoje. Tačiau ji apie tai kalbėjo, išsakė, ko jai tuo metu reikia, ir tai labai svarbu – išmokti garsiai pasakyti, ko norisi, ko trūksta ir išmokti tą pagalbą priimti. Tada visiems pasidaro gerokai lengviau“, – neužsisklęsti savyje ragina A.Liepinaitienė.

Asmeninio albumo nuotr./Alina Liepinaitienė
Asmeninio albumo nuotr./Alina Liepinaitienė

Specialistai ne visada turi reikiamų žinių

Pernai visus sukrėtė jaunos moters, kartu nusinešusios ir vos penkių dienų naujagimės gyvybę, savižudybė. Praėjus keliems mėnesiams Šiauliuose rastas negyvas naujagimis ir susižalojusi jo mama. Po šių tragedijų užvirė diskusijos, ar tikrai neseniai pagimdžiusių moterų psichologinei savijautai skiriama pakankamai dėmesio, ar vis dėlto su sunkumais jos paliekamos tvarkytis pačios.

„Šie įvykiai mane, kaip ir visus žmones, sukrėtė. Mane labiausiai nuliūdino tai, jog mes, sveikatos priežiūros specialistai, nors ir netiesiogiai, esame kalti dėl tų netekčių: ne visada esame tinkamai tam pasiruošę, mūsų psichologinės pagalbos žinios yra labai menkos. Kiekvienas specialistas psichologiniu pasirengimu, moterų psichologine sveikata ir supratimu, kada joms gali reikėti emocinės pagalbos, rūpinasi asmeniškai.

Kiekviena tokia skaudi situacija labai pablogina ir mūsų, medikų, sveikatą. Visos baimės kyla iš nežinojimo, todėl jas geriausia įveikti žiniomis. Tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams yra parengta knyga apie pagalbą sau ir šeimoms „Didesnio skausmo nebūna: atsakymai, pagalba ir viltis, netekus kūdikio“, kurią nemokamai galima gauti susisiekus su Kristina Navickiene“, – sako A.Liepinaitienė ir pripažįsta, kad rengiant specialistus per mažai dėmesio skiriama psichologiniams gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio aspektams, kaip padėti pagimdžiusiai moteriai, į ką atkreipti dėmesį.

Kauno kolegijos dėstytoja dar kartą ragina moteris nepasilikti su sunkumais vienoms, kreiptis pagalbos, ieškoti užuovėjos bendrystėje su kitomis mamomis.

Kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų