Psichologo patarimas: kalbėdami apie emocijas, baikite sakyti tik „gerai“ ir „blogai“

Nors pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama emocijoms, jausmas ir apskritai emociniam raštingumui, vis dėlto nemažai žmonių iki šiol dar neišmoko tiksliai įvardinti, kaip jaučiasi. Tai nesukeltų problemų, jei ne vienas niuansas – nemokėdami įvardinti savo emocijų ir apsiribodami pasakymais „gerai“ ir „blogai“ mes, patys to nenorėdami, užklijuojame etiketes savo jausmams, priskirdami juos prie „gerų“ arba „blogų“, rašo „Psichology Today“.

Vis dėlto verta pagalvoti: ar liūdesys yra blogai? O laimė – tik gerai? O kaip su apgailestavimu, nusivylimu ir gėda? O kaip dėl susijaudinimo, pasididžiavimo ar dėkingumo? Tikriausiai mintyse suskirstėte šiuos emocijų žodžius į „gerų“ ir „blogų“ kategoriją.

Emocijos

„Leiskite pasakyti, kodėl klystate, ir koks žalingas gali būti šis iš pažiūros intuityvus rūšiavimo procesas“, – sako psichologas dr. Danielis Flintas.

Kalbėdamas apie emocijų skirstymo žalą, jis pateikė pavyzdį.

„Įsivaizduokite, kad esate laidotuvėse. Mirė jums brangus žmogus. Greičiausiai jums liūdna. Tačiau ar tai blogai? Kaip psichologas turėčiau pasakyti, jog tai – labai gerai. Jūs nesate bejausmis robotas, jums rūpi miręs žmogus. Būtų kur kas blogiau, jei šiuo atveju liūdesio nejaustumėte, dar sudėtingiau – jei jaustumėte laimę. Tačiau perkėlus liūdesį į kitą situaciją tas pats žmogus greičiausiai jį priskirtų prie „blogų“ jausmų. Juk jaustis laimingu – geriau. Tik ar tikrai?“, – „Psichology Today“ rašė specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, jog dauguma mūsų dėl tokio emocijų skirstymo susiduriame su tuo, jog „blogų“ emocijų kibirėlis prisipildo pernelyg greitai, lyginant su „gerų“.

„Tai niekam nenaudinga. Štai kodėl, pvz., kognityvinės elgesio terapijos atstovai – psichologai, psichoterepeutai – rekomenduoja pacientams nebeklijuoti emocinių patirčių etikečių. Nes emocijų etiketės iš esmės yra pernelyg neatibrėžtos, abstrakčios. Kur kas naudingiau išmokti ir tiksliai įvardinti konkretų jausmą, o vertinant jį atsižvelgti į konkrečią situaciją“, – rašo psichologas.

Giulia Bertelli / Unsplash nuotr./Panikos priepuolis

Savaime aišku, kai kurios emocijos ir būsenos, pvz., nerimas, greičiausiai niekada nebūtų priskirtos prie malonių (gerų), kaip ir džiaugsmas – prie nemalonių (blogų) emocijų.

„Tačiau dauguma emocijų iš esmės yra neutralios, kiekvienoje naujoje situacijoje jos gali būti ir „geros“, ir „blogos“. Kalbėdamas apie ilgalaikę naudą, gaunamą atsisakius etikečių „gera emocija“ arba „bloga emocija“, aš mėgstu metaforą apie nekviestus svečius. Man patinka ši metafora, nes ji pabrėžia laikiną, netikėtą ir nevaldomą emocijų prigimtį. Įsivaizduokite, kad vieną dieną atsibundate ir jus aplanko gėda. Veidrodis elgiasi su jumis ne taip, kaip norėtumėte.

Pastebite, kad lyginate save su bendraamžiais. Apgailestaujate, kad nieko gero nepasiekėte darbe. Tai – įprasti emociniai išgyvenimai, kurie patiriami, kai žmonės susiduria su depresijos simptomais.

„Blogų emocijų“ kibirėlis persipildo ir tai tiesiog smaugia. Tačiau, jei į gėdą pažvelgsime be išankstinio nusistatymo, kad jausti ją – blogai, išvysime šviesą tunelio gale. Galbūt šis jausmas mums – signalas, kad laikas pradėti mankštintis, o darbe – susirasti mentorių? Galbūt jau laikas paprašyti daugiau atsakomybių ir imtis papildomų pareigų? Negalvodami, kad jausti gėdą – blogai, galite atrasti jos teikiamą naudą. Ir taip „gerų“ emocijų kibirėlis pamažu ims pildytis“, – sakė „Psichology Today“ pašnekovas.