Į klausimą, kaip dažnai vartojate alkoholį, portale 15min atsakė 2258 skaitytojai. Nieko, kas turi laipsnių, į burną neimantys prisipažino 20 proc. Tik per šventes tauriuosius gėrimus vartoja 9 proc. respondentų. Kartą per mėnesį ar rečiau – 20 proc. Daugiausiai atsakiusiųjų taurelę pakelia mažiausiai du kartus per savaitę – 29 proc., o kasdien vartoja – 21 proc.
Alkoholio nevartojančiųjų skaičius stulbina
Pasak Jungtinėje Karalystėje akredituoto psichoterapeuto, vartoti alkoholį kartą per savaitę – gerokai per daug. Mat žmogaus smegenys po bet kokių psichotropinių medžiagų vartojimo natūraliai veikti pradeda tik po 2-3 savaičių. Vartojant alkoholį dažniau, pasak specialisto, atlikdamos savo funkcijas bei išlaikydamos harmoningą organų veikimą, smegenys nuolat formuoja klaidas.
Jauni žmonės vartodami tokias medžiagas to nejaučia, o vėliau pasekmės darosi vis akivaizdesnės, dėl kurių ne vienas miršta ne sava mirtimi, kęsdamas skausmą.
„Jei žmogus visą gyvenimą vartoja alkoholį ar bet kokias kitas psichoaktyvias medžiagas bent kartą per 2-3 savaičių laikotarpį, jo smegenys nespėja atsistatyti pačios ir dėl to organai veikia destruktyviai, o galiausiai pažeidžiami nepataisomai. Jauni žmonės vartodami tokias medžiagas to nejaučia, o vėliau pasekmės darosi vis akivaizdesnės, dėl kurių ne vienas miršta ne sava mirtimi, kęsdamas skausmą“, – žodžių į vatą nevyniojo M.Gabrilavičius.
Kalbėdamas apie kiek daugiau nei penktadalį geriančiųjų kasdien, psichoterapijos draugijos įkūrėjas neslėpė nusivylimo: „Jūsų apklausa rodo, kad vartojančių alkoholį yra apie 80 procentų. Nenuostabu, jog darbuose bei keliuose tiek daug nelaimingų atsitikimų. Taip dažnai vartojant smarkiai susilpnėja koncentracija, savisaugos instinktas.
Pavyzdžiui, žmogus, einantis per perėją, bet nesidairantis. Galiu pasakyti, kad jis vartoja ką nors psichotropinio. Jis supranta, kad perėjoje pėstįjį automobiliai turi praleisti, tačiau savisaugos instinktas, prielaida, kad jo gali ir nepastebėti, nebeveikia. Tokių žmonių – labai daug, jie atneša daugybę žalos visuomenei, išlaidų medicinos sistemai, nuostolių valstybei“.
Kita vertus, penktadalis respondentų, teigiančių apskritai nevartojantys alkoholio, ekspertą džiugiai nustebino. Kartu su įkurta asociacija įvairiomis formomis skelbiantis visiškos blaivybės madą vyras svarstė, kad prieš du dešimtmečius tokių žmonių buvo gal tik 5 proc.
„Tai tikrai geri rezultatai, prieš dvidešimtmetį, spėju, būtų buvę kokie 5 proc. Miestuose jau pradeda įsišaknyti blaivybės mada, didesnė problema – kaimiškos vietovės, kuriose trūksta švietimo, informacijos, organizacijų, diegiančių blaivybę. Jeigu po truputį neplistų blaivių renginių mada, jei nebūtų aktyvistų, propaguojančių tokį gyvenimo būdą, tokių rezultatų nebūtų. Lietuvoje jau yra daug žmonių, kurie niekad nebuvo alkoholikais, tačiau sąmoningai apsisprendė nebevartoti alkoholio“, – sakė M.Gabrilavičius.
Svarbiausia – skatinti blaivybę
Dėl statistinių duomenų, jog lietuviai – viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių tautų, pašnekovas teigė abejojantis. Psichoterapeutas teigė nežinantis, kokiu būdu sudaroma tokia statistika, tačiau, jeigu parduotuvėse įsigytas alkoholis dalinamas iš gyventojų skaičiaus, jo manymu, rezultatai nebus visai tikslūs.
Lietuvoje jau yra daug žmonių, kurie niekad nebuvo alkoholikais, tačiau sąmoningai apsisprendė nebevartoti alkoholio.
„Labai daug Lietuvoje nupirkto alkoholio keliauja į užsienio šalis, tad čia nupirktas alkoholis dar nereiškia, kad čia ir suvartotas. Nemanyčiau, kad esame labiausiai nusigėrusi šalis, nors problemų tikrai yra“, – kalbėjo apie statistiką pašnekovas ir pridūrė, kad žmonėms vis dar trūksta informacijos apie alkoholio žalą bei visuomenę šviesti galinčių specialistų.
Kurį laiką mokęsis ir gyvenęs Londone, psichoterapeutas pastebėjo, kad emigrantai taurelės dugne paskęsta dažniausiai dėl moralinės ir dvasinės būklės. Pašnekovas pripažįsta, kad gyvenant užsienyje pagerėja materialinė padėtis, tačiau emociškai emigrantui iškęsti tenka daug daugiau.
„Nors žmogus bando įleisti šaknis, svečio, o ne šeimininko, jausmas išlieka visada. Taip pat nuolatinis gyvenimo tempas, rutina, baimė sustoti, nes nebeturėsi pinigų sumokėti už butą. Žmonės pervargsta visomis prasmėmis. Kita vertus, pavyzdžiui, Anglijoje, sunku rasti vietų pramogauti be alkoholio. Ten visi poilsiauja aludėse arba įsivaizduojamai pailsi vartodami svaigalus. Vietinių alkoholio nevartojantis, į aludes neinantis žmogus laikomas nenormaliu“, – apie emigrantų integracijos problemas Jungtinėje Karalystėje kalbėjo priklausomybių gydymo ekspertas.
Paklaustas, kaip pritapti tiems, kurie kasdien nenori išgėrinėti aludėse, bet ir netrokšta tapti atskalūnais, psichoterapeutas atsakė paprastai – keisti draugus ir gyvenimą iš esmės. Vyro teigimu, išlikti blaiviam tarp geriančiųjų yra neįmanoma. Esą, tik laiko klausimas, kada pritapti besistengiantis blaivininkas pakels taurelę su visais.
Vietinių alkoholio nevartojantis, į aludes neinantis žmogus laikomas nenormaliu.
Lietuvos Seimui vis siūlant alkoholio pardavimo sąlygų pataisas prekybininkams, tautiečių nuomonė išsiskiria. Neretas tvirtina, kad norintieji gerti visada ras, kur nusipirkti ir nei reklamos draudimas, nei specializuotų parduotuvių sukūrimas to nepakeis.
M.Gabrilavičius tvirtina priešingai. Pasak eksperto, bet kokios pastangos mažinti alkoholio matomumą ar prieinamumą pirkėjams – naudingos.
„Alkoholio reklama yra ne tik tiesioginė rodant prekybinį ženklą ar vaizduojant butelį reklaminiame stende, bet ir netiesioginė – filmuose, maisto gaminimo laidose, pseudo daktarų straipsniuose apie alkoholio „naudą“ žmogaus organizmui ir net bažnyčioje kunigui geriant vyną, o ne tyrą šaltinio vandenį. Kuo mažiau tolerancijos, kaip gėrimui, kuo daugiau, kaip nuodui, tuo geriau tautai“, – atviravo pašnekovas ir pridūrė, kad jeigu blaivybės skleidimas ir toliau tik populiarės, kitos kartos alkoholio vartos mažiau.
