Stereotipai padeda orientuotis
Lietuvių patarlė byloja: pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi. Ir iš tiesų, moksliškai yra įrodyta, jog pirmąkart matydami žmogų, pirmiausia mes susikoncentruojame į tai, kaip jis ar ji atrodo, rašoma „Fielmann“ pranešime spaudai. Detaliai išanalizuojame nepažįstamojo išvaizdą: aprangos stilių, šukuoseną, aksesuarus ir beveik nekreipiame dėmesio, ką jis ar ji mums sako. Yra apskaičiuota, kad pirmasis įspūdis apie žmogų susiformuoja per maždaug 5 sekundes, o prabėgus maždaug minutei, stebimo asmens vaizdinys mūsų sąmonėje tampa toks tvirtas, kad susidarytą nuomonę apie žmogų pakeisti tampa labai sunku arba beveik neįmanoma.
Kaip teigia psichoterapeutas Olegas Lapinas, žmogus yra daugiasluoksnė būtybė, turinti daugybę skirtingų veidų. Bendraudami su žmonėmis pirmiausia mes matome jų išorines kaukes, tik po to perprantame vidų. „Stereotipai tam tikra prasme mums padeda orientuotis, be jų mes negalėtume suprasti, su kuo turime reikalą. Pavyzdžiui, asmuo savo plaukus nudažęs ryškia oranžine, mėlyna ar žalia spalva bei juos sušiaušęs į skiauterę, tvirtindamas, kad yra nepaprastai kuklus, vargu ar mus tuo įtikins. Jo ekscentriška išvaizda signalizuoja visai ką kita. Arba perdėm seksualius, aptemptus drabužius dėvinčios, ryškiai pasidažiusios moters žodžiai, kad jai nesvarbus vyrų dėmesys, irgi bus palaikyti neadekvačiais jos išorei. Akivaizdu, kad mes ne visada galime visiškai pasikliauti tuo, ką žmonės apie save sako, tad išvaizdos stereotipai iš dalies padeda susigaudyti, kas yra kas“, – tvirtina O. Lapinas.
O. Lapinas priduria – stereotipų nuvertinti nereikėtų, tačiau jokiu būdu negalima ir visiškai aklai jais vadovautis. „Išvaizdos stereotipai didele dalimi kažkada kažkokią tiesą iš tikrųjų reiškė. Tačiau ilgainiui buvo apibendrinti ir pritaikyti visiems žmonėms.
Tarkime, visi puikiai žinome pasakymą, kad tas, kas nešioja akinius – moksliukas. Neseniai tai netgi reiškė savotišką pašaipą. Anksčiau akiniai iš tiesų buvo siejami su moksliškumu, protingumu, mat juos daugiausia nešiodavo asmenys, visą savo laiką praleisdavę prie knygų, kuriems išsivystydavo kompensacinė trumparegystė. Tačiau dabar akiniai vis dažniau tampa stiliaus detale ir visiškai nebeatspindi žmogaus išsimokslinimo lygio.
Kitas pavyzdys – tatuiruotės. Senovėje išvydus tatuiruotą žmogų, dauguma nudelbdavo akis, o galvoje imdavo suktis mintys apie kalėjusį ar asocialų asmenį. Šiandien tatuiruotės vis labiau pabrėžia nebe priklausymą kokiai nors socialinei grupei, kas irgi būtų tiesa, bet žmogaus spontaniškumą, norą būti laisvu, nepriklausomu, tarsi sugrįžusiu į laukinę gamtą“, – teigia psichoterapeutas. O. Lapino teigimu, stereotipus, jų sampratos kaitą, panašiai kaip ir mados ar stiliaus srityje, nesąmoningai diktuoja dominuojanti visuomenės grupė.
