„Generiniai vaistai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant tvarią prieigą prie sveikatos apsaugos pacientams. Nuo 2010-ųjų Lietuvoje fiksuojamas pakankamai žemas generinių vaistų išrašymo procentas. Akivaizdu, kad čia turėtų stengtis visi – ne tik Vyriausybė, bet ir pacientai, sveikatos specialistai, vaistininkai“, – per spaudos konferenciją Seime teigė PSO Europos regiono biuro Sveikatos technologijų ir vaistų programos vadovė.
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Lietuvoje įsigytų generinių vaistų dalis 2016-aisiais sudarė 52 proc., tuo metu Prancūzijoje jų dalis sudaro 70 proc., Jungtinės Valstijos, anot jo, per dešimtmetį iki 2016-ųjų, gyventojams teikiant pirmenybę generiniams vaistams, sutaupė beveik 1,7 mlrd. JAV dolerių.
H.B.Pedersen pabrėžė, kad pacientai neturėtų abejoti dėl generinių vaistų kokybės, nes vaistų reglamentavimas ES ir kitose valstybėse yra gerokai griežtesnis, nei maisto.
Ji sakė, kad yra keletas atvejų, kai dėl aktyvių komponentų, kristalų dydžio ne visada galima pakeisti originalaus vaisto generiniais, tačiau, anot PSO atstovės, yra tik keli atvejai, apie kuriuos žino Lietuvos institucijos ir farmacininkai. Tačiau dalis originalių vaistų, pavyzdžiui, nuo hepatito C pacientams yra per brangūs ir generinė alternatyva leido taikyti gydymą daugiau pacientų.
H.B.Pedersen pabrėžė, kad gaminant generinius ir originalius vaistus, taikomi tie patys saugumo standartai, kriterijai, naudojami tie patys duomenys.
„Turėtumėte pasitikėti sistema – ji žino, kaip turi būti reguliuojamas vaistų vartojimas jūsų šalyje. Kai pati atvykstu į savo šalį, į Daniją, aš visada klausiu, koks yra pigiausias generinis produktas. Nes aš pasitikiu vaistų reguliavimo sistema ir pati visada renkuosi pigiausią vaistą“, – teigė ji.
A.Veryga tvirtino, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, yra tarp lyderių pagal gyventojų ir valstybės išlaidas vaistams.
„Pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių esame ir pagal išlaidas vaistams, nes vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleidžia daugiau nei estas ar latvis. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienas gyventojas išleidžia 215 eurų, Estijoje ir Latvijoje – po 175 eurus.“, – sakė A.Veryga.
