„Camelia“ vaistinės projekte „Puiki sveikata – mažiau išlaidų“ visą sveikatingumo mėnesį – balandį – kalbėsimės apie sveikatos priešus ir draugus. „Camelia“ vaistininkai patars, kaip išmintingai planuoti sveikatos biudžetą, neprisipirkti, ko nereikia, o pasirinkti sau tinkamiausius produktus už protingą kainą.
Mažos išlaidos dabar – mažiau išlaidų ateityje, nes mažiau sveikatos problemų, – sako vaistininkas R.Blynas, prie vitaminų duodantis ir patarimą, kaip neprisidaryti bėdos: „Jeigu nepailsėsite, nepadės jokia tabletė. Negalėsite miegodami po tris valandas intensyviai dirbti savaitę. Tai reiškia, reikia derinti darbo ir poilsio režimą“.
Kabinimosi į gyvenimą laikotarpiu, kai žmonės rūpinasi karjera, būstu, šeima, neretai ranka numojama į signalus, siunčiamus kūno – širdies pamaudimą, apsunkimą per gausiai ir nesveikai maitinantis, skrandžio skausmus, kuriuos jaučia kamuojami streso, o per pandemiją – ir netikrumo dėl ateities.
Kūnas protingas: kaip protingai priimti jo signalus
R.Blyno žodžiais, kūnas yra protingas – siunčia įspėjamuosius signalus, jei kas negerai. Žmogus irgi turi būti protingas, į juos įsiklausyti.
Jeigu įtampa trunka savaitę ar dvi – nieko tokio, gal ir papildomų vitaminų nereikia. Kas kita, jeigu stresas – nuolatinis palydovas darbe arba žmogus nuolat jaudinasi dėl artimųjų, šeimos ir tai trunka metų metus. Darbai, reikalai kaupiasi, niekas nesisprendžia, silpsta jėgos. Visa tai gali išvirsti į sveikatos problemas, kurios nei lengvos, nei greitai įveikiamos.
Patiriantys ilgalaikį stresą dažnai skundžiasi dėl virškinimo sistemos bėdų: padidėjęs rūgštingumas, virškinimo sutrikimai, skausmas skrandyje. „Nevalgę išgeriame kavos, dar labiau sudirginame skrandį, pasinerviname, kai kas dar cigaretę surūko, žiūrėkit ir liga. Dėl skrandžio skausmų suprastėja mityba, užsisukęs ydingas ratas didėja, įtraukdamas nemigas, kitas sveikatos problemas“, – vardijo „Camelia“ vaistininkas.
Paklaustas, ką tokiu atveju daryti, jis patarė atidžiai pasižiūrėti, ko mūsų organizmas nori, kaip mes gyvename, nuolat patirdami stresinių situacijų.
„Jeigu žmogus 23-24 valandą atsigulęs dar galvoja apie darbą, sakau, kad jis nuo ryto 8 iki pusiaunakčio dirbo ir, natūralu, pervargo. Tokiu atveju, paprastas patarimas – neimti darbo į namus, uždarius darbovietės duris nebegalvoti apie darbą, po darbo valandų nebeatsiliepti į darbinius skambučius. Nežinau, ar dažnam tai pavyksta, bet jeigu norime išsaugoti gerą savijautą, taip reikėtų daryti“, – sakė vaistininkas.
Per karantiną dirbant iš namų galima pabandyti darbą ir namus atskirti psichologiškai – į laiką, kai aš esu darbe, ir laiką, kai baigėsi darbas, „uždarau“ jo duris ir esu tik namuose.
Laisvas laikas turėtų būti leidžiamas kuo aktyviau, o ne prie televizoriaus ar gulint. Pasak R.Blyno, kūnas sukurtas judėti. Negalime sėdėti ar gulėti 8-12 valandų. Jeigu žmogaus kūnas negauna fizinio krūvio, anksčiau ar vėliau bus pasekmių.
8 iš 10 turi ilgalaikių sveikatos bėdų
Pasak leidinio „Lietuvos gyventojų sveikata“, 2019 metais net 46 proc. gyventojų nurodė, kad serga lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, kurie trunka mažiausiai pusę metų. Moterų, teigusių, jog turi ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių gyventojų.
„Camelia“ vaistininkui R.Blynui akivaizdu, kad dalies lėtinių ligų buvo galima išvengti laiku pasirūpinus sveikata: „Jeigu pasidarome vitamino D tyrimą ir akivaizdu, kad jo trūksta, vadinasi tikrai reikia pavartoti, nors pasibaigė sniegai, ledai ir daugiau saulės. Vitamino D stiprina kaulus, gerina nuotaiką. Dėl o stygiaus vyresniame amžiuje gali atsirasti kaulų trapumas, raumenų silpnumas, o tai didina riziką pargriuvus susižaloti“, – komentavo vaistininkas.
Nervų sistemai svarbūs B grupės vitaminai. Magnis atsakingas už nervinius impulsus, o štai vitaminas C – stiprus antioksidantas. Organizmui jo reikia nuolat. „Kaip ir kitų vitaminų, turėtume jo gauti su maistu, tik klausimas, ką mes valgome. Daugiausia vitamino C yra šviežiose daržovėse ir vaisiuose. Jeigu mūsų maistas – traškučiai, naivu būtų tikėtis, kad gausime pakankamai vitamino C. Tačiau jei laikomės rekomendacijos suvartoti po penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną, bus nauda ir virškinamajam traktui, nekankins vidurių užkietėjimas, nes gausime pakankamai ląstelienos, o tuo pačiu ir vitamino C“, – sakė R.Blynas.
Žmogus sukurtas taip, kad visus vitaminus gautų iš maisto. Gydytojai ir dietologai akcentuoja įvairiapusės ir subalansuotos mitybos svarbą, kad neturi vyrauti viena ar kelios produktų grupės. Vaistininko žodžiais, negali žmogus tik salotos lapą graužti arba valgyti vien jautienos kepsnius. Vitaminai ir maisto papildai ne pakeičia, o papildo mitybą, jeigu su maistu negauname mums būtinų medžiagų.
