– Valgymas – vienas iš fizinių poreikių, suteikiančių malonumą. Į automobilį nepilame bet kokių degalų, tačiau į savo kūną kartais žiūrime atsainiai ir kišame beveik viską, ko norime. Kokie argumentai padėtų įtikinti, kad nors kažkiek sveikiau ir sąmoningiau valgytume?
– Esmė – stebėti save ir savijautą. Jei būtume dėmesingesni ir pasektume visą dieną, kaip mes jaučiamės pavalgę, kas vyksta su mūsų organizmu, tai iš karto pastebėtume, kad atsiranda tam tiktų negalavimų: pučia pilvą, sustoja skrandis, ima skaudėti galvą, didžiajai daliai žmonių antroje dienos, po pietų, pusėje atsiranda mieguistumas.
Ką tada daro? Tuoj ieško greitųjų angliavandenių – bandelių, saldainių, šokolado, latė kavos. Tada sutrinka virškinimas, vėl vargina pilvo pūtimas – tai užburtas ratas.
Taigi, kai žmogus sako, kad gali valgyti viską, nekreipdamas dėmesio į šiuos ženklus, tai rodo jo požiūrį į save, jo meilės stoką sau – savo kūnui, savo organizmui.
Kaip ir minėjote, į automobilį pilame gerą kurą, nes žinome, kad neaiškūs degalai trumpina variklio amžių, be to, ne taip sėkmingai gal pasieksime numatytą tašką. Automobiliu rūpinamės, keičiame degalus, filtrus, atliekame technikinę apžiūrą, taigi taip turėtume rūpintis ir savo organizmu, nelaukdami, kol šis ims įvairiais negalavimais ar ligomis sakyti, kad aplaidžiai su savimi elgėmės.
Nepadės jokie mitybos planai ar dietos, jei neskirsime laiko mitybai – kokybiškų produktų pasirinkimui, maisto ruošimui ir pačiam valgymui.
Jei žmogus tinkamai maitintųsi, t. y. kai po valgio jo neimtų mieguistumas, nekiltų skrandžio rūgštingumas, nevargintų virškinimo sutrikimai, jis suvoktų, ką reiškia gyventi kokybiškai ir laimingai.
Pagrindinis argumentas ir palinkėjimas – susimąstykime, kokį maistą dedame į save, kad nebūtų per vėlu, kai liga sustabdys.
– Žodžiu, netinkamai valgome – bus pasekmių?
– Taip. Kiekvienas žmogus visiškai paprastai gali atsekti ir nustatyti, kaip vieni ar kiti maisto produktai veikia jo sveikatą.
Tarkim, suvalgėte pietus, paskui išgėrėte kavos su pienu. Ir jei fiksuotumėte savijautą – pūtė pilvą, apėmė mieguistumas, sunkumas, tai kitą kartą jau tokio maisto derinio vengtumėte. Gal būtų pakakę tik pietų – be gėrimo, be deserto?
Taigi pirmas žingsnis geresnės savijautos ir sveikatos link yra savistaba. Antras – valgymo režimas. Tiesiog būtina rasti laiko reguliariems pusryčiams, pietums, vakarienei (ir priešpiečiams bei pavakariams, jei juos valgote). O kas dažnai dabar nutinka? Žmonės taip dirba, tiek užsiėmę, kad tik grįžę namo suvokia, kad per dieną taip nieko ir nevalgė... Tada prisivalgo už visą dieną.
Ne geresnis pasirinkimas yra nesuplanuoti valgymai, nusipirkti bet ką, kad tik nesijaustume alkani, pavyzdžiui, dešrainį degalinėje. Nepadės jokie mitybos planai ar dietos, jei neskirsime laiko mitybai – kokybiškų produktų pasirinkimui, maisto ruošimui ir pačiam valgymui. Valgymus būtina planuoti.
– Užsiminėte apie greitą maistą. Dabar išpopuliarėję mėsainiai, kuomet porcijoje turime bandelę, mėsos, gruzdintų bulvyčių, padažo... Kiek esu skaičiusi, baltymai virškinami rūgščioje terpėje, o angliavandeniai – šarminėje. Todėl kai mėsa valgoma su bulvėmis, pirmiausia organizmas virškins angliavandenius, t. y. bulves. O baltymai – mėsa – liks skrandyje, kol susidarys rūgštinė terpė. Nesuvirškinta mėsa imti pūti. Ar mėsainis išties tokia blogio bomba, o gal įmanoma kažkaip tą patiekalą pagerinti? Kas vyksta organizme?
– Bandelę su mėsa jau vargiai galėtume priskirti geram maistui. Ir matome, kad tokiame komplekse nėra daržovių, kurios yra mitybos pagrindas. Ar valgytume makaronus, ar bulvių plokštainį, daržovių turėtų būti visada. Jos padeda virškinti mastą, jose yra vitamino C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį (jos yra mėsoje).
Taigi mėsainį vargiai galėtume tituluoti kaip palankų sveikatai patiekalą, tačiau retkarčiais suvalgius tikrai nieko katastrofiško nenutiks. Tačiau jeigu dažnai taip maitinatės, tai pasidarykite bendrą kraujo tyrimą – kažin ar nudžiugintų cholesterolio parodymai bei kiti parametrai.
Apskritai, kai kalbame apie nesveiką maistą, apie kažkokį produktų derinimą aiškinti nebėra prasmės, nes jau yra pažeistos sveikos mitybos taisyklės. O jei dar, kaip jau minėjau, tokius pietus užgeriame kava su pienu, deserto gabaliuką suvalgome, tai garantuojame visišką chaosą organizmui.
Kai kalbame apie maisto derinimą, čia svarbus yra vertingų maisto medžiagų pasisavinimas. Maisto derinimas nėra moksliškai įrodytas, kiekvieną žmogų maisto produktų deriniai veikia skirtingai. Tačiau svarbu, ką ir kaip valgome, nes organizmas nevienodai pasisavina medžiagas.
Angliavandeniai pradedami virškinti dar burnoje, todėl vaisius patartina valgyti likus porai valandų iki valgio arba praėjus 2–4 valandom po jo.
Tarkim, angliavandeniai pradedami virškinti dar burnoje, todėl vaisius patartina valgyti likus porai valandų iki valgio arba praėjus 2–4 valandom po jo. Jei valgėme mėsos, žuvies patiekalus, tai reikėtų palaukti netgi keturias valandas ir tada užkąsti vaisių, jeigu jų norite. Jei valgysite iškart, jie sukels žarnyne rūgimo, puvimo procesus.
Kad organizmas gautų vertingų maisto medžiagų, virškinimas vyktų sklandžiai, nebūtų procesas apsunkintas, itin svarbu gerai maistą sukramtyti. Tačiau pravers žinoti ir tai, kas gali sutrikdyti tų medžiagų pasisavinimą. Pavyzdžiui, jei valgote mėsą su sūrio padažu, tai nebus išmintingas derinys – mėsoje esančią geležį trukdo įsisavinti pieno produktai. Netgi kiaušinių nepatartina vartoti su mėsa.
Taip pat geležies įsisavinimą blokuoja kava, kakava, arbatžolių arbatos. O štai geležiai lengviau patekti į organizmą padės vitaminas C, todėl daržovės visada rekomenduojamos. Jose yra skaidulų, jos vandeningos, o būtent vandeningo maisto mūsų mityboje turi būti daugiau nei sauso.
– Kaip patartumėte tada valgyti kepsnį su bulvėmis, kad patiekalas būtų palankesnis sveikatai?
– Visiškai netiesa, kad mėsa su bulvėmis yra blogis. Viskas priklauso nuo kiekio, kurį suvalgysite, bei nuo maisto paruošimo būdo – jis yra tausojantis maistines medžiagas ar ne. Tarkim, pusę lėkštės dėkitės daržovių, ketvirtį – virtų bulvių ar bulvių su lupena, o ne bulvių košės su pienu ar aliejuje gruzdintų bulvių, ir šalia – virta, kepta orkaitėje, troškinta ar garų režimu paruošta mėsa.
Viskas priklauso, kaip maistą ruošėte (saugodami maistinę vertę), kiek jo suvalgysite (nes suvalgę daugiau iškart apsunksite) ir kaip elgsitės po to, pavyzdžiui, pavalgę padarysite kelių valandų pertrauką, neimsite kramsnoti vaisių, gerti kavos su pienu ar užkandžiauti kitų produktų.
– Atskiro dėmesio sulaukia tarkuotų bulvių patiekalai – blynai, plokštainis, cepelinai. Tai iš tiesų sunkus maistas, todėl veikiausiai gardžiuoti jais reikėtų retai.
– Tai tikrai nekasdienis maistas, nes tarkuotų bulvių patiekalai nėra priskiriami prie tausojančių maistines medžiagas patiekalų: jie apsunkina virškinimo sistemą, be to, neturi tokios didelės maistinės vertės kaip subalansuotas patiekalas, kuriame yra ir baltymų, ir kitų vertingų maistinių medžiagų.
Be to, tikrai retas kuris šalia kugelio ar bulvinių blynų įsideda ir suvalgo daržovių, nors jos čia labai padėtų virškinimui. Taigi tokius patiekalus rekomenduočiau valgyti tik švenčių proga, tikrai ne kasdien.
– O ar tinka prie bulvių patiekalų pieno produktai? Juk dažnai žmonės prie bulvinių blynų ar kugelio įsipila kefyro.
– Pieno produktai nepamaišys, jei bulviniai blynai ar kugelis nėra su mėsa. Visiškai tinka graikiško jogurto padažas ar varškė su česnaku, grietinė. O bulvių plokštainį paversti sveikatai palankesniu patiekalu reikia visai nedaug: nepilti į tarkius plikyto pieno, geriau jau kokybiškame aliejuje pakepinto svogūno (gali būti ir porų griežinėlių šalia), dar įtarkuoti moliūgo, pastarnoko, cukinijos ar saliero, žodžiu, didesnę bulvių dalį vertėtų pakeisti kitomis daržovėmis. Žodžiu, kuo daugiau įvairių daržovių dėkite, kad nebūtų vien krakmolingų bulvių patiekalas.
Tokios pat rekomendacijos galiotų ir bulviniams blynams, galite įtarkuoti šakninių daržovių. Tikrai valgysite nuostabius blynelius! Taigi organizmas gaus angliavandenių iš šakninių daržovių, baltymų – iš varškės padažo, taip pat riebalų.
Žinoma, svarbu ir kiekis, kiek mes suvalgome – ar organizmui tiek reikia?
– Netinkami deriniai, kaip jau išsiaiškinome, gadina virškinimo sistemą, sukelia negalavimus – užkietėja viduriai, pučia pilvą. Jeigu jau taip „prisidirbome“, kaip galėtume palengvinti savijautą, kad nereiktų griebtis virškinimo fermentų?
– Dar griebiasi, kiek pastebėjau, kokakolos arba obuolio. Tačiau geriausia pagalba šiuo atveju būtų į šilto vandens stiklinę įsispausti šviežių citrinų sulčių ir gurkšnoti. Toks gėrimas padeda virškinti ir geriau pasisavinti maistą.
O jeigu jaučiame, kad tą dieną suvalgėme kažko sunkesnio, nepamirškite tokių vaisių kaip kiviai – jie turi ne tik vitamino C, bet yra puikus virškinimo draugas: palengvina tą sunkumo jausmą, sutvarko užkietėjusius vidurius.
– Kava ir pienas – ar tinkamas derinys? Kai kurie specialistai net ir tiems, kurie mėgsta juodą ar espreso kavą, pataria dėtis kažkokio riebalo – lydyto sviesto, kokosų aliejaus.
– Apie kavą galima daug kalbėti, net išeitų atskira tema. Tačiau esmė ne pienas, o kada mes tą kavą ir kiek jos geriame.
Per dieną pakanka išgerti 1–2 puodelius kavos, tikrai nereikia 5. Be to, svarbu, juodą kavą gersite ar kavą su priedais – pienu, grietinėle, sirupais (iš esmės tokia kava jau kavos gėrimas, nebe kava).
Kava su pienu nėra blogis, jei žmogus virškina pieno produktus. Tačiau reikėtų tikrai stebėti, kaip jaučiatės išgėrę kavos su pienu, nes laktozės netoleruoja nemažas procentas pasaulio gyventojų. Suka vidurius, pučia pilvą – geriau tokio derinio atsisakykite, jis jums netinka.
Dėl riebalų kavoje būtinybės tikrai nėra. Jei kava kokybiška, ekologiška, mažo skrudinimo laipsnio, jos geriama sakingai, tai tikrai nebus blogas pasirinkimas ir kava be jokių priedų.
– Rekomendacijos dėl mitybos nuolat kinta. Ar vis dar laikomasi taisyklės, kad angliavandenius geriau valgyti ryte, o baltyminius maisto produktus – vakare?
– Jei žmogaus kūno svoris normalus, tai gal ne itin svarbu, bet jeigu turite antsvorio ar net sudėtingesnė stadija – nutukimas, visgi reikėtų suvokti, kad miltiniai blyneliai vakare nebus geriausias pasirinkimas.
Jei norite normalizuoti kūno svorį, pirmuoju periodu siūlyčiau valgyti mažiau krakmolingą maistą arba jį rinktis su daržovėmis, o baltyminius produktus, t. y. kiaušinių, mėsos, žuvies patiekalus valgyti ne su duona ar bulvėmis, o irgi su daržovėmis.
Dėl rekomendacijos angliavandenių daugiau gauti pirmoje dienos pusėje – logiška, nes energijos mums reikia, o naktį angliavandenių perteklius virs riebalais, nes nespėsite jų išnaudoti. Aišku, jei po vakarienės dar esate fiziškai aktyvūs, ji gali būti ir su didesniu angliavandenių kiekiu.
Taigi nereiškia, kad vakare negalime suvalgyti tų pačių grikių su daržovėmis ar obuolį, esmė yra, kada mūsų vakarienė – ar likus 15 min. iki miego, ar trims valandoms. Svarbu išlaikyti iki miego 3 val. nevalgymo tarpą ir 12 val. tarpą tarp valgymų vakare ir ryte tam, kad išsaugotume sveiką virškinimo sistemą ir normalų kūno svorį.
Kiekvieno organizmas yra individualus, ir tik pats žmogus, save stebėdamas, gali geriausiai pasakyti, kas jam tinka ir gerina savijautą. Sekti save, žiūrėti, kaip vienoks ar kitoks maistas veikia, yra save mylinčio ir savimi besirūpinančio žmogaus pareiga.
Valgykite subalansuotą maistą, gaminkite, kad patiekalo maistinė vertė būtų kuo geresnė, ir, žinoma, paisykite porcijų dydžio, pertraukų tarp valgymų. Gera savijauta priklauso tik nuo jūsų pačių.
