R.Jankūnas: Švedijos scenarijus pernai Lietuvai galėjo reikšti apie 4000 išgelbėtų gyvybių

Pandemijos pradžioje Švedijoje labai daugėjo mirčių

„2020-ieji buvo prasti. Daugelis šalių įvedė griežtus ribojimus dėl COVID-19, tačiau iš šio konteksto iškrito Švedija, kuri pateikė ne ribojimus, o tik rekomendacijas. Kiek buvo kritikos Švedijai, gąsdinimų, kas būtų pritaikius Lietuvoje Švedijos scenarijų!

Nuo balandžio pasisakau už esminius pokyčius pandemijos valdymo strategijoje, bet gąsdino Lietuvos mokslininkai, gegužės mėnesį pasisakę, kad, pritaikius Švedijos kovos su pandemija scenarijų Lietuvoje, vietoj tuo metu buvusių 46 mirčių nuo COVID-19 turėtume 719. Buvo net supanikavusių švedų mokslininkų, kad valdžios pasirinktas kelias privedė prie katastrofos, o politikai lygino Švedijos modelį su rusiška rulete. Beveik visą laiką statistika rodė, kad Švedijoje mirčių nuo COVID-19 daugiau nei daugelyje kitų šalių. Spalio 13-osios duomenimis, 100 tūkst. Švedijos gyventojų teko 58,4 mirtys. Tai buvo 12-as aukščiausias rodiklis pasaulyje“, – teigė mokslininkas.

Nuotr. iš lsmu.lt/ Rimas Jankūnas

Iš tiesų Švedijoje, pasak jo, nebuvo nė vieno užsidarymo (lock-down'o, dar vadinamo karantinu), o tik rekomendacijos, nebuvo kaukių, išskyrus neseniai išleistą rekomendaciją jas dėvėti viešajame transporte. Tiesa, švedai yra drausmingi, jie laikosi rekomendacijų dėl atstumų, susibūrimų, ventiliacijos ir kt.

„Lietuvoje turėjome 3 mėnesių užsidarymą pavasarį ir vasaros pradžioje, ir jau daugiau kaip mėnesį gyvename karantino sąlygomis dabar. Kaukės yra privalomos net lauke, pustuštėje gatvėje, ką sunku suvokti sveiku protu“, – tikino pašnekovas.

R.Jankūnas palygino, kaip atrodo šiomis skirtingomis sąlygomis mirčių statistika Švedijoje ir Lietuvoje (remtasi statistinėmis bazėmis, kuriose pateikiama informacija apie Švediją ir Lietuvą).

1 lentelė. Vidutinis mirčių skaičius per metus 100 tūkst. gyventojų

2 lentelė. Mirčių perviršis 2020 m., palyginti su 2014–2019 m. vidurkiu

Pirmoje lentelėje pateikiamas mirčių skirtumas absoliučiais skaičiais ir procentais Lietuvoje ir Švedijoje. Antros lentelės pirmoje eilutėje pateikiamas mirčių perviršis (t. y. mirčių skirtumas atitinkamais metais) Lietuvoje ir Švedijoje šimtui tūkstančių gyventojų, nes absoliutūs skaičiai, pasak mokslininko, nesuteikia realaus vaizdo (per 6 metus gyventojų Lietuvoje sumažėjo beveik 10 proc., o Švedijoje jų padaugėjo). Antroje eilutėje pateikiamas mirčių perviršis jau pagal Lietuvos populiaciją.

Taigi Švedijos mirčių perviršis buvo gerokai mažesnis negu Lietuvoje. Palyginus mirčių perviršio skirtumą abiejose šalyse absoliučiais skaičiais, galima pamodeliuoti, kad jei pandemija būtų tik skaičiai ir juos perkeltume iš Švedijos į Lietuvą, tai 2020 metais Lietuvoje būtų išsaugota maždaug 4000 gyvybių. Tai žmonės, kurie susirgę ar dėl paūmėjusių lėtinių ligų atveju galbūt negavo pagalbos dėl sumažinto sveikatos paslaugų teikimo pavasarį arba taip bijojo užsikrėsti virusu, kad patys laiku nesikreipė pagalbos.

R.Jankūno nuotr./Mirčių skaičius Lietuvoje

Mirčių statistikos palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje

R.Jankūnas pateikia dar truputį statistikos, kuri rodo mirštamumo rodiklius skirtingais metais.

Iš tolesnių dviejų lentelių matyti, kad, palyginti 7 metų statistiką, Lietuvoje praėjusieji metai išsiskiria, o Švedijoje – gerokai mažiau, nors pavasarį, kaip jau minėta, buvo užfiksuota ypač daug mirčių nuo COVID-19. Visgi metų pabaigoje ši statistika beveik išsilygino, kadangi minėtos mirtys buvo susijusios su globos namų, į kuriuos dėl nepakankamo personalo atsakingumo įsisuko koronavirusas, pacientais, o ne su karantino nebuvimu. Tiesiog daugiau senelių mirė pandemijos pradžioje.

3 lentelė. Mirčių skaičius Lietuvoje 2014–2020 metais

4 lentelė. Mirčių skaičius Švedijoje 2014–2020 metais

Pasak mokslininko, Lietuvoje, esant švediškam 41 mirties šimtui tūkstančių gyventojų perviršiui, būtų buvę ne 1596, o 1445 mirtys šimtui tūkstančių gyventojų (atitinkamai iš viso būtų buvusios ne 43 441, o 39 326 mirtys).

„Beje, 2020 m. Švedijoje užfiksuotos 9738, o Lietuvoje – 1458 mirtys nuo COVID-19 (atitinkamai 938 ir 535 milijonui gyventojų). Bet vos per kelias 2021 m. savaites Lietuva (su namuose uždarytais vaikais ir kaukėmis net pustuštėse gatvėse) jau beveik pavijo Švediją (su vaikais mokyklose ir be kaukių) net pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių: rengiant šį straipsnį, Švedijoje ir Lietuvoje jų buvo atitinkamai 1019 ir 914 milijonui gyventojų!“, – pabrėžė pašnekovas.

Tiesa, dėl mirštamumo nuo COVID-19 rodiklių taip pat yra įvairių nuomonių. Dar pavasarį Bonos universiteto profesorius virusologas Hendrikas Streeckas pradėjo kalbėti apie tai, kad mirštamumas nuo COVID-19 yra ne 2–3 proc., kaip tuo metu skelbė Pasaulio sveikatos organizacija, o 0,37 proc. Šie duomenys gauti ištyrus Gangelto (Šiaurės Reino–Vestfalijos miestelio Vokietijoje), kuriame įvyko koronaviruso protrūkis, gyventojus. Mat oficialioje statistikoje pateikiami mirštamumo duomenys iš nustatytų COVID-19 atvejų, bet daug atvejų nenustatoma, nes žmonės nejaučia simptomų arba nesikreipia. Juos įvertinus, mirštamumo procentas gerokai sumažėja.

Nors sprendimai buvo rekomendacinio pobūdžio, žmonės suprato, kad reikia jų laikytis, jeigu tik įmanoma.

Šiuo metu karantinas buvo neišvengiamas

R.Jankūnas sutinka, kad gruodį jau nebuvo kitos išeities, kaip įvesti karantiną, nes situacija buvo labai užleista.

„Rugsėjį rašiau laišką Sveikatos apsaugos ministerijai klausdamas, kodėl reikia izoliuotis grįžus iš Lenkijos ir Vokietijos, nors tuo metu ten užsikrėtimų koronavirusu buvo gerokai mažiau negu Lietuvoje, o grįžus iš Raseinių – nereikia, kai ten naujų atvejų skaičius per 14 dienų buvo bent 3 kartus didesnis negu bet kurioje ES šalyje. Raseiniuose tada net masiniai renginiai vyko suteikiant virusų nešiotojams galimybę užkrėsti valstybės vadovus.

R.Jankūno nuotr./Mirčių skaičius Švedijoje

O kaip Švedijai pavyko išvengti karantino? Nuo pat pradžių buvo pateikti solidūs sprendimai, kuriais žmonės pasitikėjo. Nors sprendimai buvo rekomendacinio pobūdžio, žmonės suprato, kad reikia jų laikytis, jeigu tik įmanoma. Švedai pavasarį galėjo važiuoti, kur norėjo, eiti, kur norėjo, daryti, ką norėjo, žinojo, kad niekas jų nebaus, bet suprato, kad specialistų patarimai yra labai svarbūs, ir jeigu tik galiu jų laikytis, taip ir darysiu.

Ar galėjo būti ir mūsų piliečiai tokie sąmoningi? Jeigu nuo pat pradžių būtų kitokia valdžios komunikacija – ne gąsdinanti ir draudžianti, o skatinanti sąmoningumą, manau, ir pas mus būtų suveikusios tik rekomendacijos. Tačiau dabar, šioje situacijoje, kai ji taip užleista, nesu dėl to tikras. Kai metų sandūroje taip smarkiai išaugo sergamumas, griežtas karantinas jau buvo vienintelė išeitis. Ir dabar turime išlaukti, kol skaičiai sumažės“, – įsitikinęs pašnekovas.

Švedai galėjo važiuoti, kur norėjo, eiti, kur norėjo, daryti, ką norėjo, bet suprato, kad specialistų patarimai yra labai svarbūs.

Tik, pasak jo, reikia atsisakyti nepagrįstų sprendimų, pirmiausia - privalomo kaukių dėvėjimo lauke. Nuo vasario reikėtų grąžinti į mokyklas vaikus, bent jau pradinukus, ir keletą savaičių palaukti, pasižiūrėti, kaip tai paveikė sergamumą.

Taip pat galima galvoti apie prekybos centrus, tačiau su griežta lankytojų srautų kontrole ir ventiliacijos sistemų peržiūra. Vienas solidžiausių medicinos leidinių visame pasaulyje, „British Medical Journal“ rugpjūčio mėnesį publikavo straipsnį, kuriame nagrinėjo, kas labiausiai veikia viruso plitimą – tai atstumas, ventiliacija, apsaugos priemonės ir žmonių skaičius patalpoje.

„Todėl būtina prekybos centrų atidarymo sąlyga – labai gera ventiliacija. Atpalaidavus karantiną reikėtų bent 10–14 dienų palaukti ir stebėti skaičius. Taip po žingsnelį reikėjo ir apribojimus įvesti dar iki tol, kol nebuvo sergamumo piko, kad būtų aišku, kurios priemonės mūsų šalyje efektyviausios.

Tai, ką čia pasakoju, nėra naujiena: Bonos universiteto profesorius Hendrikas Streeckas apie tai kalba nuo balandžio“, – sakė R.Jankūnas.

Išeitis viena – populiacinis imunitetas

Deja, visi sutaria, kad laisvai gyventi pradėsime tik tuomet, kai bus pasiektas populiacinis imunitetas. Paprastai sakoma, kad jam reikia 70 proc. imunitetą turinčių gyventojų. Todėl daug vilčių dedama į vakcinaciją. Pasak pašnekovo, turint omenyje, kad Lietuvoje bent pusė milijono žmonių jau persirgę COVID-19 ir dar tam tikras skaičius persirgs, populiaciniam imunitetui galbūt užtektų vakcinuoti vieną milijoną gyventojų, tačiau reikia vakcinuoti ne bet ką, o tik neturinčius imuniteto.

„Aišku, mes dar nežinome, kiek laiko imunitetas išlieka tiek natūraliai persirgus, tiek po skiepų. Kalbant apie natūralų imunitetą, jau minimi penki mėnesiai. Kiek veiks vakcina, parodys laikas.

Kol suvaldysime virusą, į pagalbą galėtų ateiti imuniteto pasas, kurį gautų persirgę arba pasiskiepiję žmonės. Ši priemonė daugeliui žmonių palengvintų gyvenimą ir netgi labiau motyvuotų skiepytis. Imuniteto pasas neturi būti įrankis ribojimams. Tai turi būti priemonė atlaisvinimams“, – apibendrino mokslininkas.

Analitikai: vien per 7 savaites – 850 nematomų pandemijos aukų

ĮPMG analitikai – Gothenburgo universiteto (Švedija) dr. Jonas Bačelis, Santaros klinikų prof. Laimonas Griškevičius, Kembridžo universiteto ligoninės (JK) gydytojas Tumas Beinortas ir dr. Aistis Šimatis (Lietuvos respublikos vyriausybės kanceliarija) – palygino pirmąsias keturiasdešimt aštuonias 2020-ųjų metų savaites (tiek viešų duomenų tuo metu buvo pateikęs Lietuvos statistikos departamentas) su tomis pačiomis dvidešimties ankstesnių metų savaitėmis.

ĮPMG nuotr./Paveikslas Nr. 3. Mirčių perviršis suskirstytas į dvi dalis: tamsiau pažymėtos oficialios COVID-19 perviršio mirtys; šviesiau pažymėtos kitos perviršio mirtys COVID-19 pandemijos metu

Iš ankstesnių dvidešimties metų (nuo 2000 iki 2019) buvo apskaičiuota, koks mirčių skaičius yra labiausiai tikėtinas kiekvieną kalendorinę savaitę.

Analitikų apskaičiavimais, 42–48 savaitę Lietuvoje stebėta 6100 mirčių arba net 1200 daugiau nei įprastu metu, kuomet per tą patį laikotarpį tikėtasi 4900 mirčių. Oficialiais duomenimis, per šį laikotarpį nuo COVID-19 mirė apie 350 asmenų, tad likę 850 mirusių asmenų yra nematomos šio pandemijos meto aukos (Pav. Nr. 3).

Mirčių perviršio priežastys

1. Tiesioginės COVID-19 aukos. Nediagnozuotų COVID-19 susirgusių žmonių mirtys, nesikreipus ar nesulaukus pagalbos.

2. Atidėta planinė pagalba. COVID-19 sergantiems pacientams ligoninėse teikiama skubi pagalba dėl kvėpavimo nepakankamumo. Tuo tikslu uždaromi ir perorganizuojami ištisi ligoninių planinės pagalbos skyriai. Dėl reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių reorganizavimo teikti pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams, atidedamos planinės operacijos bei kitas planinis gydymas (pvz., vėžio chemoterapija), po kurių gali prireikti gydymo intensyvios terapijos skyriuose.

3. Nepakankamas medicinos darbuotojų skaičius planinėms paslaugoms teikti. Medikai perkeliami dirbti į COVID-19 skyrius ir patys suserga COVID-19 bei turi izoliuotis. Dėl to planinių paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau sutrinka.

4. Pacientai atideda ar vengia kreiptis skubios pagalbos. Daugelyje įstaigų stebimi COVID-19 infekcijos protrūkiai. Bijodami užsikrėsti, pacientai gali kreiptis skubios pagalbos pavėluotai, todėl didėja komplikacijų bei mirties rizika.

5. COVID-19 komplikuoja kitas lėtines ligas. Net ir pasveikus nuo COVID-19 gali likti pasekmių: pablogėjusi kvėpavimo, širdies, inkstų ar kitų sistemų veikla. Suminis gretutinių ligų blogėjimas didina mirties tikimybę.

   Taip pat skaitykite:

   • Mokslininkai paskaičiavo: per 7 savaites nematomų pandemijos mirčių skaičius beveik 2,5 karto didesnis už mirusiųjų nuo COVID-19

6. Pacientai vengia dalyvauti prevencinėse programose. Bijodami užsikrėsti ar dėl to, kad pas gydytojus patekti tapo sunkiau, pacientai gali atidėti dalyvavimą vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose, didindami riziką, kad minėtos lėtinės ligos bus diagnozuotas labiau pažengusioje stadijoje.

7. Galimai su stresu, nerimu susijusios mirtys, sukeltos vienišumo, izoliacijos.

8. Įmanomas dalinis paaiškinimas gali būti ir savižudybės (pvz., dėl prarasto darbo ar artimojo).

   Tačiau, pasak analitikų, galimas ir mirčių nuo tam tikrų priežasčių mažėjimas COVID-19 pandemijos metu. Valstybėms įvedus karantino priemones bei apribojus asmenų judėjimą, tikėtina, kad mirčių skaičius dėl tam tikrų priežasčių, pvz., dėl transporto įvykių bei kai kurių kitų infekcijų (pvz., gripo) plitimo, gali sumažėti.