Kas vyksta organizme plaučių uždegimo metu?
Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo prof. Edvardo Danilos, plaučių uždegimas – infekcinė plaučių liga, kai į plaučių audinį patenka mikroorganizmai, kurie ir sukelia audinio uždegimą. Be to, tai dažnesnė liga nei gali atrodyti. Ja suserga maždaug dešimt žmonių iš tūkstančio per metus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Klastingas plaučių uždegimas: garsūs žmonės, kuriuos ši liga nugalėjo
„Plaučio struktūrą galima palyginti su kempinėle, kuri sudaryta iš alveolių ir kraujagyslių. Į alveoles patenka įkvėptas oras ir tuomet deguonis per labai ploną membraną, kuri skiria alveoles nuo kraujagyslių, patenka į kraujagysles ir išnešiojamas po visą organizmą. Plaučių uždegimo sukėlėjas patenka būtent į šias alveoles, o organizmas gindamasis sukelia uždegimą, kadangi neįmanoma sunaikinti virusų ar bakterijų, jeigu į plaučius nepriplūsta uždegimo ląstelių, kurios naikina bakterijas.
Virusas, patekęs į plaučių ir bronchų epitelį, jį suardo arba sunaikina. Dėl to pažeidžiami natūralūs gynybiniai plaučių mechanizmai, t. y. plaučiai nebegali normaliai apsiginti ir į juos patenka bakterijos.
Taigi dalis alveolių užsipildo uždegiminėmis ląstelėmis ir uždegiminiu skysčiu. Tuo pačiu natūraliai sumažėja plotas, į kurį gali patekti deguonis. Tai reiškia, kad į plaučius patenka mažiau deguonies ir jis sunkiau pernešamas iš alveolės į kraujagyslę“, – aiškino medikas.
Įprasta sakyti, kad plaučių uždegimą sukelia peršalimas, tačiau pulmonologas linkęs kalbėti medicininiais terminais. Tai, ką mes vadiname peršalimu, paprastai yra virusinė respiracinė infekcija. Kitaip tariant, tai uždegimas, sukeltas viruso, pavyzdžiui, sloga, gripas ir pan.
Tačiau reikia pažymėti, kad virusas yra ypatingas „gyvis“, kuris, patekęs į plaučių ir bronchų epitelį, jį suardo arba sunaikina. Dėl to pažeidžiami natūralūs gynybiniai plaučių mechanizmai, t. y. plaučiai nebegali normaliai apsiginti, ir į plaučius patenka bakterijos, kurių mes begalę nešiojamės net ir savo nosiaryklėje.
Jei plaučių gynybiniai mechanizmai gerai funkcionuoja, bakterijos sunaikinamos, ir žmogus suserga nebent tik virusine infekcija. Tačiau jeigu virusinė infekcija labai stipri, ji gali išsivystyti į bakterinę, ir kyla plaučių uždegimas.
Kodėl rūkymas – antras plaučių uždegimo rizikos veiksnys?
Pasak E.Danilos, jeigu žmogus visomis kitomis prasmėmis sveikas, nėra didelės tikimybės, kad jis susirgs plaučių uždegimu. Tačiau jeigu jis rūko, tikimybė labai padidėja.
„Normalus bronchų epitelis turi juosteles, kurios padengtos virpamaisiais plaukeliais. Ant jų yra plonas gleivių sluoksnis ir jis nuolat virpa. Dėl to įkvėptos bakterijos yra išnešamos atgal. Jei žmogus rūko, virpamasis epitelis tampa plokščias, netenka virpamųjų plaukelių. Į tokio žmogaus bronchus įkritusios bakterijos neišnešamos, jos ima labai greitai daugintis ir sukelia plaučių uždegimą.
Jei žmogus rūko, virpamasis epitelis tampa plokščias, netenka virpamųjų plaukelių. Į tokio žmogaus bronchus įkritusios bakterijos neišnešamos, jos ima labai greitai daugintis ir sukelia plaučių uždegimą.
Taigi pirmoji didžiausia plaučių uždegimo priežastis – virusas, antra – rūkymas, trečia – lėtinės plaučių ligos (lėtinė plaučių obstrukcinė liga, bronchinė astma), kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, sisteminės jungiamojo audinio, širdies ir kraujagyslių ligos, dėl kurių organizme pradeda trikti visi gynybiniai mechanizmai, ketvirta – jei žmogus dėl kokios nors priežasties vartoja imunitetą slopinančius vaistus arba serga imunodeficitą sukeliančia liga“, – vardijo pašnekovas.
Mediko teigimu, imunitetą galima skirstyti į specifinį, susijusį su tam tikromis ligomis ir vaistais, ir paprastąjį, kuris susijęs su gyvenimo būdu, pervargimu, stresu ir pan. Paprastas imunitetas šiek tiek didina riziką susirgti, tačiau kur kas didesnis plaučių uždegimo rizikos veiksnys – specifinis imunitetas.
Sukrečianti mirties statistika
„Plaučių uždegimas dažnai įsivaizduojamas kaip lengva liga. Gal nustebinsiu, bet tai daugelį dešimtmečių trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Ne veltui plaučių uždegimas nuo senų laikų vadinamas mirties kapitonu. Nuo tokio plaučių uždegimo, kuriuo žmogus suserga nebūdamas ligoninėje, tikimybė numirti, priklausomai nuo jo bendros sveikatos būklės, gretutinių ligų, yra nuo 5 iki 40 proc.
Nuo tokio plaučių uždegimo tikimybė numirti, priklausomai nuo bendros sveikatos būklės, gretutinių ligų, yra nuo 5 iki 40 proc.
Jei nesunkus plaučių uždegimas, kai net nereikia gulėti ligoninėje, tikimybė mirti yra nuo 1 iki 5 proc. Jei uždegimas apima daugiau negu vieną plaučių skiltį, tikimybė mirti padidėja iki 10 proc., jei yra ir gretutinių ligų – iki 30–40 proc.“, – teigė E.Danila.
Pasak pulmonologo, mirties tikimybė tiesiogiai priklauso nuo specifinio imuniteto. Beje, net jei žmogus gyveno visą laiką daugmaž sveikai, nerūkė, nevartojo daug alkoholio, neturi minėtų lėtinių ligų, maždaug nuo 65 metų gynybiniai mechanizmai natūraliai pradeda silpti. Dėl to uždegimas plinta greičiau, nes organizmas nesugeba jo greitai sustabdyti.
Plintant uždegimui, visame organizme ima stigti deguonies, o tai išbalansuoja ir kitų organų veiklą. Taip pat ir širdis tinkamai nebeaprūpina organizmo krauju, dėl to dar mažiau pernešama deguonies, kurio ir taip stinga. Be to, organizmui kovojant su uždegimu žuvusios bakterijos patenka tiesiai į kraujotaką ir plinta organizme, sukeldamos intoksikaciją.
Taigi pagal statistiką, maždaug pusė visų priežasčių, dėl kurių žmonės miršta nuo plaučių uždegimo, susijusios su pačiu plaučių uždegimu, o pusė – su kitų organų funkcijos sutrikimais dėl deguonies trūkumo.
Plaučių uždegimo simptomai
Susirgus plaučių uždegimu, jauniems žmonėms pakyla aukšta temperatūra, trūksta oro, gali skaudėti krūtinę, tačiau ne priekyje (šis skausmas atsiranda dėl dažno kosulio), bet šonuose, ypač jaučiasi kvėpuojant.
Vyresniems žmonėms gali visai nebūti temperatūros arba ji būna neaukšta, bet šalia nežymių peršalimo simptomų atsiranda dezorientacijos, sumišimo simptomai: žmogus ne visai gerai supranta, kas sakoma, šiek tiek pradeda nusišnekėti.
Organizmui kovojant su uždegimu žuvusios bakterijos patenka tiesiai į kraujotaką ir plinta organizme, sukeldamos intoksikaciją.
Taip nutinka todėl, kad smegenys mažiau aprūpinamos deguonimi, taip pat veikia intoksikacija. Todėl, ypač vyraujant virusinių infekcijų sezonui, verta atkreipti dėmesį, jei pagyvenęs žmogus ima keistai elgtis. Mediko teigimu, tokie simptomai gali signalizuoti ne tik apie plaučių uždegimą, bet ir apie tikėtiną mirties prognozę.
Esant lengvam plaučių uždegimo atvejui, pagyti galima per savaitę, sudėtingesniais atvejais gydymas trunka kelias savaites ar ilgiau.
Kodėl nepavyksta išgydyti?
Kodėl medicina ne visagalė ir įvyksta tokia liūdna baigtis? „Žinia, šiandien žmonės mažai būna lauke, todėl neužsigrūdinę. Jei žmogus bent šiek tiek užsigrūdinęs, peršalimas jo organizmui nesudaro streso. Kitas dalykas, kad nors mes labai raginame, žmonės ir toliau nesiskiepija nuo gripo, statistika nesiekia nė 10 proc., o gripo komplikacijos mirtimi ir baigiasi dažniausiai nuo plaučių uždegimo.
Trečia priežastis – neracionalus antibiotikų vartojimas, kai paprastas kosulys ar ūminis bronchitas gydomas antibiotikais. Dažniausia kosulio priežastis – virusas, o viruso antibiotikai neveikia, tačiau jie užmuša daug gerų bakterijų, tuo tarpu jiems atsparios išlieka. Ir kuo dažniau žmogus nuo įvairių kosulių vartoja antibiotikus, tuo didesnė tikimybė, kad jo nosiaryklėje yra bakterijų, kurios atsparios antibiotikams, ir tuo didesnė tikimybė, kad būtent jos sukels plaučių uždegimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl gydymas kartais būna nesėkmingas“, – aiškino E.Danila.
Medikui skaudžiausia būna, kai gripo epidemijos metu nuo plaučių uždegimo miršta jauni žmonės. Deja, visi jie būna nepasiskiepiję nuo gripo.
„Neatsimenu nė vieno atvejo, kuris baigėsi mirtimi, kai žmogus buvo pasiskiepijęs. Žmonės mano, kad jeigu jie pasiskiepiję vis tiek susirgo gripu, skiepai neveikia. Iš tiesų net baisu pagalvoti, kas būtų buvę, jeigu jie būtų susirgę nepasiskiepiję.
Skiepas padeda susilpninti ligos simptomus. Taip pat pasitaiko ir užleistų ligos atvejų. Dar suprantama, kai senas žmogus gyvena kur nors kaimo glūdumoje ir sunkiai pasiekia gydytoją. Tačiau būna keista, kai laiku savo sveikata nepasirūpina mieste gyvenantys ir dirbantys žmonės“, – svarstė pašnekovas.
