„Aplinka yra labai sudėtinga, nes po stogo įgriuvimo patalpos yra mažos, palatos suspaustos. Ne visada yra laisvų lovų, todėl mamai su vaiku kelias savaites tenka miegoti ant ištiesiamo fotelio“, – teigė L.Kanapienienė.
„Mes ten taip pat gulėjome tris savaites. Atkentėjome, bet daugiau tiesiog nesigulame. Aplinka yra labai sudėtinga, nes po stogo įgriuvimo patalpos yra mažos, palatos suspaustos. Į vieną palatą guldo ir po keturis vaikus kartu su mamoms. Ne visada yra laisvų lovų, todėl mamai su vaiku kelias savaites tenka miegoti ant ištiesiamo fotelio“, – pasakojo autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Laura Kanapienienė.
Kai prieš daugiau nei metus įgriuvo Vaiko raidos centro stogas ligi šiol sutrikusios raidos vaikai su tėvais grūdasi buvusiose administracinėse patalpose ir auditorijų korpuse. Kam reikia šio centro paslaugų, turi laukti pusę metų, kad į jį papultų.
„Teko sumažinti apimtis. Ankstyvosios reabilitacijos paslaugos sumažėjo maždaug trečdaliu. Pablogėjo paslaugų prieinamumas. Eilės, kurios anksčiau buvo iki 3 mėnesių, dabar išsitęsė iki 6“, – teigė Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vaiko raidos centro griūtis atvėrė vaikų psichiatrijos žaizdą
Tiek laukia vaikai sergantys cerebriniu paralyžiumi, autizmu, mišriais elgesio sutrikimais. „Tėvai atvažiuoja pasimetę. Jie nežino, kas yra jų vaikų, o tokiais atvejais dažniausiai diagnozuojamas raidos sutrikimas. Tai didelė trauma visai šeimai, o dar patekus į tokias prastas sąlygas situacija yra labai nepavydėtina“, – teigė L.Kanapienienė.
Visi politikai ir ne tik jie puikiai žino, kokiomis sąlygomis gyvena vaikai Vaiko raidos centre. Šis centras yra Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų padalinys.
Jeigu atsiranda gydytojų grupė, kuriems niekas nedrįsta nieko pasakyti, nes jie gydo svarbius žmones, tai procesas tampa nevaldomas. Vienos sritys yra be saiko išsipūtusios, kas irgi kenkia bendram reikalui, bet apie tai niekas nedrįsta garsiai kalbėti, o kitoms sritims nėra vietos, – teigė D.Pūras.
„Kai prieš 7 metus centrą prijungė prie Santariškių, atrodė, kad bus geriau, nes kas kitiems negalima, Santariškėms galima. Pasirodo, ne. Per tuos metus centro padėtis tik blogėjo. Mums nieko nereikia, tik gerai parengtų žmonių ir erdvės. Visas centro paslaugų paketas Ligonių kasų nuperkamas už 4 mln. litų. Anksčiau ši kaina buvo 6 mln. litų per metus“, – teigė vaikų psichiatras Dainius Pūras.
Kodėl bėdos ištikti Lietuvos vaikai grūdasi nepavydėtinomis sąlygomis apgriuvusiame pastate. Gal Santariškių klinikoje vaikų reikalai paskutinėje vietoje? „Į šį klausimą gali atsakyti tik Santariškių vadovas akademikas Strupas. Kiek aš matau, tai visos statybos daugiausiai yra vykdomos iš ministerijos arba ES struktūrinių fondų lėšų. Klausiau, kodėl tai yra, bet atsakymo irgi negavau“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gyvenimas su autistu: „Priepuolio metu jam 100 kartų pakartoju, kad viskas bus gerai“
„Tų patalpų ieškojimas tai nėra ligoninės klausimas. Jos būna paskiriamos“, – teigė Santariškių klinikų plėtros direktorius Justinas Ivoška.
Šiuo metu rastos patalpos pastate, kuris dar nepriklauso Sveikatos apsaugos ministerijai ir priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. „Tos patalpos šiuo metu užimtos ir nėra pritaikytos mūsų poreikiams. Nežinau, kas finansuos jų pritaikymą. Jeigu atsiranda gydytojų grupė, kuriems niekas nedrįsta nieko pasakyti, nes jie gydo svarbius žmones, tai procesas tampa nevaldomas. Vienos sritys yra be saiko išsipūtusios, kas irgi kenkia bendram reikalui, bet apie tai niekas nedrįsta garsiai kalbėti, o kitoms sritims nėra vietos“, – teigė D.Pūras.
Kaip dažnai būna Lietuvoje, rasti 4 milijonus yra sunkiau nei milijardą. Gal iš milijardo daugiau lieka svarbiems žmonėms, kurie ir paskatina procesą?
