Išsėtinė sklerozė neretai yra vadinama jaunų žmonių liga, nes dažniausiai jos diagnozę išgirsta 20–40 metų žmonės. Ši lėtinė centrinės nervų sistemos liga paprastai pasireiškia nuovargiu ar net visišku jėgų nebuvimu, nepriklausomai nuo atliekamo darbo, taip pat sutrinka pusiausvyra, pradeda tirpti veidas, rankos ar kojos, sutrinka rega.
Šiandien Lietuvoje pacientams yra suteikiamos galimybės gauti inovatyvų išsėtinės sklerozės gydymą. Šalyje kompensuojami net keli gydymo metodai, kurie skiriasi vartojimo būdu – nuo injekcinio iki tabletinio ar infūzinio. Tuo pačiu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ir toliau nuolat ieškoma būdų, galinčių dar labiau pagerinti šios lėtinės ligos gydymo ir diagnostikos galimybes.
Išsėtinė sklerozė neretai yra vadinama jaunų žmonių liga, nes dažniausiai jos diagnozę išgirsta 20–40 metų žmonės.
„Visą gyvenimą trunkančios lėtinės ligos yra ta sritis, kurioje inovacijos turi ypač didelę reikšmę. Mokslo pažanga padėjo pasiekti ne tik tai, kad tokia liga, kaip išsėtinė sklerozė, būtų valdoma, o jos progresavimas nutolinamas, bet ir užtikrintų pacientams geresnę gyvenimo kokybę.
Labai svarbu, kad Lietuvoje ne tik turime galimybes paskirti mūsų pacientams efektyvius ir patogius gydymo būdus, kurie leistų gyventi visavertį gyvenimą, bet ir prisidedame prie mokslo pažangos – dalyvaujame klinikiniuose tyrimuose ir kartu siekiame pagerinti ligos diagnostiką ir gydymą“, – sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė.
Rasos gyvenimas su liga: diagnozė neišgąsdino
Prieš daugiau kaip dešimtmetį Rasa pradėjo varstyti gydytojų duris kamuojama simptomų, kuriuos pati priskyrė persidirbimui. Didžiulis nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, rankų ir kojų tirpimas tuo metu 31 metų moteriai atrodė lyg signalas, kad organizmas reikalauja poilsio, tačiau iš tikrųjų bylojo apie klastingą jaunų žmonių ligą.
„Atrodė, kad tai yra pats gyvenimo pikas – mažamečiai vaikai, karjera, mokslai – ėmiau iš gyvenimo viską. O tada teko sustoti ir išsiaiškinti, kas su manimi vyksta. Ligos paieškos truko pusę metų, kol išgirdau diagnozę – išsėtinė sklerozė. Nepanirau į depresiją, priešingai, pajutau palengvėjimą, nes išsiaiškinau, kas man yra, o kai žinai visų simptomų priežastį, gali pereiti prie gydymo“, – pasakoja Rasa.
Rasai ši liga nebuvo svetima, kadaise ja sirgo ir jos močiutė, tačiau moteris tikina, kad šiandienė gydymo situacija gerokai skiriasi nuo tos, apie kurią jai pasakodavo artimieji.
„Senais laikais, kai liga buvo diagnozuota mano močiutei, gydymo apskritai nebuvo. Arba jis buvo simptominis – ligą gydė B grupės vitaminais ir epizodiškai hormoniniais preparatais. Todėl mano močiutės sveikata pašlijo labai anksti. Priešingai nei ji, aš jau esu išbandžiusi keletą gydymo metodų, nes jei netinka vienas gydymas, tau gali paskirti kitą, efektyvesnį, kuris dar labiau sumažina simptomus ir palengvina gyvenimo kokybę“, – tikina moteris.
Nepanirau į depresiją, priešingai, pajutau palengvėjimą, nes išsiaiškinau, kas man yra.
Šiandien Rasa gyvena aktyvų gyvenimą, jai taikomi šiuolaikiniai gydymo metodai, dėl kurių moteris ir toliau gali užsiimti savo mėgstama veikla. Rasa kiekvieną rytą valandą laiko skiria mankštai, leidžia laisvalaikį gamtoje su šeima, kartais sulėtina tempą, pailsi, tačiau tikina, kad svarbiausia tokioje situacijoje – gera nuotaika ir suvokimas, kad ne tu gyveni su liga, o ji gyvena su tavimi.
Diagnostika nebepalieka vietos spėlionėms
Rasą gydančios neurologės dr. Linos Malcienės teigimu, išsėtinės sklerozės gydymo progresui didžiulę įtaką padarė ištobulėję diagnostiniai tyrimai. Per pastarąjį dvidešimtmetį atsiradus magnetinio rezonanso tomografijai, kartu atsirado ir galimybė laiku paskirti tinkamą gydymą.
„Iki tol mes galėdavome tik spėlioti apie išsėtinės sklerozės diagnozę, turėdavome hipotezę, bet neturėjome galimybių ją patvirtinti arba paneigti. Magnetinio rezonanso era suteikė mums galimybę ne tik išsiaiškinti, ar pacientas tikrai serga išsėtine skleroze, bet ir nustatyti ligą ankstyvos stadijos, taip užkertant kelią jos progresavimui“, – sako gydytoja dr. L.Malcienė.
Pasak medikės, galimybės padėti išsėtine skleroze sergantiems pacientams padidėjo ne tik dėl ištobulėjusios diagnostikos, bet ir platesnio gydymo pasirinkimo. Kadaise atsiradusius injekcinius vaistus ilgainiui pakeitė šiuolaikiniai gydymo metodai – tabletinės formos preparatai, o jeigu ir jie nepadeda, pacientams gali būti paskirtas gydymas, kai vaistai lašinami į veną.
„Dabar ir patiems pacientams yra lengviau susigyventi su ligos diagnoze. Mes galime jiems paskirti tinkamą gydymo režimą, detaliai išaiškinti gydymo planą – kaip jie bus gydomi, stebimi ir kokių gydymo rezultatų sieksime. Gydymas nuolatos tobulėja ir darosi ne tik efektyvesnis, bet ir patogesnis pačiam pacientui.
Anksčiau pacientai tik išgirsdavo, kad išsėtinė sklerozė yra nepagydoma ir jokia pagalba jiems negali būti suteikta, tačiau šiandien situacija yra nepalyginamai geresnė“, – tikina neurologė.
Pagrindinis tikslas, gydant išsėtinę sklerozę, yra atitolinti ligos progresavimą, taip nukeliant žmogaus neįgalumo vystymąsi tolyn arba apskritai užkertant kelią jo atsiradimui. Medikės teigimu, svarbiausia šiandien yra kuo ilgiau išlaikyti pacientą geros sveikatos būklės ir užtikrinti geresnę jo gyvenimo kokybę.
Nauji tyrimai atveria dar platesnes galimybes
Net ir esant plačioms diagnostikos ir gydymo galimybėms, medicina nestovi vietoje. Šiuo metu pasaulyje vyksta naujos krypties klinikiniai tyrimai „rusenančios“ arba slaptos eigos išsėtinės sklerozės srityje. Pasak dr. L.Malcienės, tai yra lėtinės išsėtinės sklerozės pažeidimai, kurie susiję su greitesniu ligos progresavimu, tačiau anksčiau buvo vertinami kaip neaktyvūs.
„Pastaruoju metu daugėja duomenų, kad lėtiniai pakitimai, kurie magnetinio rezonanso metu buvo nustatomi kaip neaktyvūs, vis dėlto aktyvuoja paciento tam tikras nugaros ar galvos smegenų ląsteles, kurios skatina mielino dangalo ardymą. Jeigu magnetinis rezonansas parodo, kad pacientas turi „rusenančių“ plokštelių ar židinių, tai gali nulemti greitesnį ligos progresavimą“, – sako gydytoja.
Dr. L.Malcienės teigimu, vadovaujantis ankstesniais tyrimais buvo žinoma, kad tokie „rusenimai“ gali būti nustatyti vyresnio amžiaus pacientams, tačiau naujausi duomenys rodo, kad pablogėjimai gali grėsti ir jaunesniems. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad slaptos eigos išsėtinė sklerozė nėra reta, todėl jos aktualumas sparčiai auga.
Jeigu magnetinis rezonansas parodo, kad pacientas turi „rusenančių“ plokštelių ar židinių, tai gali nulemti greitesnį ligos progresavimą.
„Yra klinikinių tyrimų studijų, kurios nurodo, kad iš 2,3 tūkst. tirtų pacientų net pusei buvo nustatyti „rusenantys“ židiniai. Tai yra pakankamai didelis skaičius, todėl šiuo metu tam yra skiriama ypač daug dėmesio“, – teigia neurologė.
Šiandien kasdienėje praktikoje siekiant nustatyti „rusenančius“ išsėtinės sklerozės židinius, būtinos didelės pajėgos, reikalaujančios ne tik papildomų laiko sąnaudų, bet ir įvairių medicinos specialistų įsitraukimo bei darbo su atskiromis magnetinio rezonanso programomis.
Kadangi Lietuvoje taip pat vykdomi slaptos eigos išsėtinės sklerozės tyrimai, tai suteikia galimybę nuodugniau ištirti mūsų šalies pacientus. Dr. L.Malcienės teigimu, suprasdami klinikinių tyrimų reikšmę, Lietuvos pacientai noriai juose dalyvauja ir prisideda prie mokslo pažangos, taip gaudami abipusę naudą.
