Kaip ekspertai nusprendžia, kuris vaistas bus receptinis?
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovų teigimu, vaistų skirstymas į receptinius ir nereceptinius yra griežtai reglamentuotas ir visose ES narėse taikomi tokie patys kriterijai, nes juos reglamentuoja ES teisės aktai.
Ekspertai, priskirdami vaistus kuriai nors grupei, vadovaujasi paruoštomis vaistų kvalifikavimo gairėmis. Kita vertus, jie pripažino, kad tam tikrose šalyse receptinių ir nereceptinių vaistų sąrašai nežymiai skiriasi. Esą tai priklauso nuo visuomenės išprusimo, vaistų vartojimo tradicijų, pagaliau vaistininkų kvalifikacijos.
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūrų skyriaus vedėjo Valdo Liukaičio, ekspertai, spręsdami, ar priskirti vaistą prie receptinių, paprastai atsižvelgia į keletą svarbiausių kriterijų. Vienas iš jų tiesioginis arba netiesioginis vaisto pavojus sveikatai. Tai reiškia, kad vaistas turi būti labai mažai toksiškas, t. y. nestiprus, nesukelia stiprių nepageidaujamų reakcijų ir neturi sąveikos su kitais vaistais.
Netiesioginis vaisto vartojimo pavojus
Netiesioginis pavojus susijęs su tuo, kad vaistas, ilgai vartojamas, paslepia tikrosios ligos simptomus, dėl to jos gydymas uždelsiamas, pacientas nesugeba įvertinti, kada vaisto jam vartoti negalima, ir pan. „Šiuo metu kilo ažiotažas dėl vaistų nuo skausmo. Būtent todėl negalima jų vartoti ilgą laiką“, – tikino mokslininkas.
Kitas svarbus kriterijus, vertinant vaistą: yra žinoma, kad jis dažnai vartojamas netinkamai.
Taip pat vertinama tikimybė, kad vaistas dažnai gali būti vartojamas netinkamai, pasekmės, kurias sukelia vaisto ilgalaikis vartojimas ir pan.
„Vaistas be recepto gali būti išduodamas tik trumpalaikiam vartojimui. Galima labai paprastai paskaičiuoti. Jeigu ant pakuotės parašyta, kad vaistą galima vartoti be gydytojo tris paras, o didžiausia paros dozė – keturios tabletės per parą, be recepto galima įsigyti 12 tablečių. Didesniam kiekiui reikia recepto“, – aiškino V.Liukaitis.
Vaistų nuo skausmo bus parduodamos tik mažos pakuotės
Tai reiškia, kad ibuprofenas daugeliu atvejų yra nereceptinis vaistas, bet jo įsigyti galima tik vieną pakuotę, kurioje yra 10 tablečių. Taigi era, kai žmonės įsigydavo daugiau vaistų akcijų metu, praėjo, nebent reikės kulniuoti į kitą vaistinę ir to paties vaisto dar kartą nusipirkti joje.
„Tai normalu, kad parduodama tik tiek vaisto, kiek jo reikia. Mano draugė Estijoje savitarnos parduotuvėje bandė nusipirkti dvi ibuprofeno pakuotes, nes jis ten buvo labai pigus, bet kasoje jai neišmušė. Taigi ne tik pas mus taip yra“, – teigė viena iš VVKT atstovių.
Pasak VVKT vadovo Gintauto Barcio, yra labai daug indikacijų, prie kurių skiriamas ibuprofenas. Viena, kai skausmas yra trumpalaikis, visai kas kita, kai jis ilgalaikis. Tuomet vaistas tampa receptiniu. „Jei sergi reumatoidiniu artritu, gydytojas nustato dozę ir vaistą vartoji pastoviai, bet būtina gydytojo stebėsena dėl komplikacijų pavojaus. Dėl to ir skiriasi pakuočių įsigijimo galimybės“, – tikino pašnekovas.
Leido išrašyti receptus ilgesniam laikui
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė teigė, kad prieš keletą dienų įsigaliojo tvarka, pagal kurią pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, vaistininkas gali išduoti vaistus be recepto 30 dienų laikotarpiui.
Tai reiškia, kad jeigu pacientas, nuolat vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam galės parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą. Anksčiau tam tikrais atvejais pacientams be recepto vaistus buvo galima išduoti ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui.
Tiesa, būtina sąlyga, kad pacientas tuos vaistus jau vartojo ne mažiau kaip tris mėnesius. Vaistininkas, juos parduodamas privalo įsitikinti, kad taip ir yra. Tai reiškia, kad pacientas turi pateikti ankstesnius receptus.
„Taip pat ministerija suplanavusi reglamentuoti sveikatos priežiūros konsultaciją telefonu, kurios metu gydytojas galėtų paskirti gydymą elektroninėje erdvėje, t. y. išrašydamas elektroninį receptą. Buriama darbo grupė šios tvarkos reglamentavimui ir per mėnesį ji turėtų pateikti savo pasiūlymus, kaip tai galima būtų užtikrinti.
Dar vienas dalykas: jau kuris laikas lėtinėmis ligomis sergantys pacientai gali gauti vaistus net pusei metų, o juos atsiimti gali dalimis – kas mėnesį ar du, kaip jam patogu. Tuo tarpu nekompensuojamus vaistus gydytojas gali išrašyti net visiems metams, jeigu mato, kad tai saugu“, – vardino valdininkė išeitis šiuo metu pas šeimos gydytojus receptų skubantiems žmonėms.
Kriterijai, pagal kuriuos vaistas tampa receptiniu
Apibendrinant, vaistai priskiriami receptiniams, kai atitinka nors vieną iš šių kriterijų:
*Vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai.
*Dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai.
*Jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau.
*Paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu (t.y. leidžiami po oda, į raumenis, į veną ir į kitus organizmo audinius ar ertmes).
*Dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje.
*Skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis).
*Skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti sunkių padarinių, turinčią nepageidaujamą reakciją. Dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti specialiai gydytojo prižiūrimas.
Išsiaiškinti, ar reikalingas preparatas yra receptinis ar nereceptinis, žmogus gali labai paprastai – tereikia užeiti į šią svetainę https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications. Į paieškos laukelį įvedus vaisto pavadinimą arba veikliąją medžiagą, iš karto pateikiama visa aktuali informacija. Pacientas, norėdamas sužinoti, ar vaistinis preparatas yra nereceptinis, tą gali matyti pagal pakuotės žymėjimą. Ant pakuotės turi būti parašyta, kad tai yra nereceptinis vaistinis preparatas.
VVKT tikina norinti apsaugoti žmones nuo jų pačių
Dalis šių kriterijų aiškūs ir nekelia daugiau klausimų, dalis akivaizdžiai priklauso nuo ekspertų nuomonės. Tai įrodo, kad skirtingose šalyse receptinių ir nereceptinių vaistų sąrašai visgi įvairuoja.
Pasak G.Barcio, mūsų visuomenėje įsigalėjusios savigydos tradicijos: tariamasi su giminaičiais, draugais, kaimynais, dažnai neteisėtai bandoma įsigyti vaistų internete ir gaunami falsifikatai.
„Nuo senų senovės tas kaupimas yra pas mus į kraują įaugęs. Vaistas nėra kasdienis produktas, kurį reikia turėti ir vartoti, nes kiekvienas jis turi savo vartojimą riziką ir kuo jis labiau veiksnus, tuo labiau pavojingas. Apribojimai įsigyti vaistų yra tam, kad šis balansas būtų maksimaliai saugus. Tai ne noras uždrausti ką nors, o apsaugoti. Vaistus iš esmės turi skirti gydytojas. Vaistininkas nuo seno turėtų juos tinkamai pagaminti ir suteikti tinkamą informaciją. Aišku, pasaulis keičiasi, bet ne viską reikia keisti. Žinoma, vėliau gydymą galima tęsti ir be gydytojo, bet gydytojas turi žinoti, ką vartoja pacientas, nes tai jo atsakomybė“, – įsitikinęs VVKT vadovas.
Pasak jo, dabar iš tiesų sudėtinga gauti kompensuojamus vaistus, nes juos išrašant turi įsijungti specialistai. Dėl to susidaro eilės. Suteikus daugiau galių šeimos gydytojui, kuris puikiai žino savo pacientus, padėtis pasitaisytų, tuomet esą ir konsultacija telefonu galėtų labai puikiai veikti.
