„Viskas prasidėjo nuo to, kad sausio 4 dieną aš turėjau kontaktą su žmogumi, kuris sausio 6-ąją pajuto šios ligos simptomus, maždaug po dviejų dienų jam patvirtintas COVID-19. Iš karto man paskambino šio žmogaus šeimos nariai, informavo ir pasakė, kad turėčiau izoliuotis“, – pasakojo Reda.
Moteris tą ir padarė. Ji su vyru liko šeimos name vienkiemyje, o dvi jos dukros laikinai apsistojo atskirai nuo tėvų, netoliese esančiame šeimos bute.
Jokių simptomų nejuto
Reda sako, jog laikėsi visų taisyklių ir rekomendacijų, užpildė anketą kaip turėjusi kontaktą su sergančiuoju. Jos saviizoliacija turėjo baigtis sausio 17 dieną. Netrukus ji sulaukė ir trumposios žinutės, kad sausio 16 dieną reikia nuvykti į mobilųjį punktą ir pasidaryti testą.
„Taip ir padariau. Paaiškėjo, kad testas – teigiamas. Ir man dar pratęsė saviizoliaciją – iki sausio 26 dienos. Jokių simptomų nejutau. Nei silpnumo, nei temperatūros, nedingo skonis ar uoslė. Pagaliau juk žmogus jaučia savo organizmą.
Aš nesirgau. Taip, neatmečiau to, kad galiu sirgti besimptome forma, todėl su niekuo nebendravau, iš namų niekur nėjau. Nesu iš tų, kurie apskritai neigia virusą. Jis yra, mes turime saugotis“, – kalbėjo Reda.
Pašnekovė sakė, kad trys savaitės izoliacijos nebuvo lengvos. Visų pirma, viena jos dukra yra mokyklinio amžiaus. Moters vyras kaip tik izoliacijos laiku turėjo darbo reikalais išvykti į užsienį, tačiau negalėjo – mat taip pat turėjęs kontaktą su sergančiu žmogumi, t. y. žmona.
O jei sergančiųjų mažiau?
Kai Redai buvo patvirtinta COVID-19 liga, jai nuolat skambino šeimos gydytoja arba slaugytoja: teiravosi, kaip ji jaučiasi, ar nepakilo temperatūra.
„Bet man visą tą laiką iš viso nieko nebuvo. Antikūnų testą nutariau pasidaryti pati – iš smalsumo. Jaučiau, kad kažkas ne taip. Ir vasario 5 jį pasidariau. Jų nerasta! Kaip taip gali būti? Aš esu linkusi manyti, kad COVID-19 testas buvo klaidingas ir aš nesirgau. O kiek tokių, kaip aš, kurie nesirgo, bet įtraukiami į sergančiųjų statistiką?
Jūs įsivaizduojate, kaip aš pasijutau? Tris savaites buvau uždaryta, negalėjau bendrauti, niekur išeiti, vyras dirbti negalėjo“, – kalbėjo Reda.
Jūs įsivaizduojate, kaip aš pasijutau?
Reda sako, kad tai nėra tik statistinė problema – būtent nuo ligos atvejų užfiksavimo priklauso gyvenimo apribojimai: kuo jų daugiau, nuo ilgiau negalės dirbti, pavyzdžiui, smulkusis verslas. O jei, kelia klausimus Reda, ši statistika yra iškreipta ir realiai sergančiųjų mažiau?
Pasak pašnekovės, sausio 29-ąją jos sutuoktinis susilaužė koją ir teko kreiptis į medikus. Prieš suteikiant pagalbą jam taip pat buvo atliktas COVID-19 testas. Jis buvo neigiamas.
„Pasiskaitau žinias, skelbiamas internete. Aš ne viena juk Lietuvoje esu, iš savo aplinkos girdėjau, kad tokių nesuprantamų, neaiškių atvejų yra ir daugiau – kai po tariamo persirgimo nėra organizme antikūnų“, – sakė pašnekovė.
SAM: antikūnai susiformuoja ne visada
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, į klausimą, kada geriausia atlikti antikūnų tyrimą, teigia, kad validuoti serologiniai tyrimai gali būti naudojami imuniniam atsakui į SARS-CoV-2 identifikuoti ne anksčiau kaip 14 dienų nuo simptomų pradžios.
„Pažymėtina, kad susidaręs imuninis atsakas prieš SARS-CoV-2 priklauso nuo ligos stiprumo, laiko nuo infekcijos, amžiaus ir kiekvieno asmens biologijos.
Moksliniai tyrimai rodo, jog didžiajai daliai asmenų, persirgusių COVID-19, antikūnai susiformuoja. Tačiau dalis asmenų, ypač sirgę besimptome arba lengva forma, turės tik trumpalaikę antikūnų tipo apsaugą. Daliai persirgusių asmenų antikūnai prieš SARS-CoV-2 nesusidaro“ , – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.
Teisinga būtų atskirti, kiek yra sergančių ir kiek infekuotų, užsikrėtusių žmonių. Nes tai nėra tas pats.
Klausimas dėl patikimumo – labai logiškas
Gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad trumpai ir paprastai atsakyti į šiuos keliamus klausimus nepavyks.
„Visų pirma, negalima atmesti to, kad iš tiesų buvo klaidingai nustatyta diagnozė, ir moteris nesirgo. Ši problema egzistuoja nuo pat pradžių.
Mano mokslinio darbo tema buvo susijusi su virusinių ligų laboratorinių diagnostikos metodų kūrimu ir jų palyginamąja charakteristika, vėliau įkūriau pirmą Lietuvoje virusologijos laboratoriją, todėl puikiai suvokiu, ką reiškia, kai nėra tinkamos išorinės laboratorijų kokybės kontrolės, taikant labai jautrius metodus. Toks ir yra realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas. Jis gali parodyti klaidingus teigiamus, kaip ir klaidingai neigiamus rezultatus dėl labai įvairų priežasčių.
Man seniai kyla klausimas: ar vienodas teigiamų rezultatų nuošimtis visose Lietuvos laboratorijose? Kyla ir daugiau panašių klausimų. Todėl šios moters keliamos abejonės apie tyrimų patikimumą yra labai logiškos“, – sakė S.Čaplinskas.
Jei testo atsakymas teigiamas – dar nereiškia, kad žmogus serga ar yra užkrečiamas
Tačiau net jei žmogus ir yra užsikrėtęs koronavirusu, tai dar nereiškia, kad jis būtinai užkrės ir kitus, pavyzdžiui, savo šeimos narius ar bendradarbius.
Tai priklauso nuo to, kiek viruso sveikas žmogus įkvėps. „Tą jau turbūt visi žino. Bet kiek jo bus įkvėpta – priklausys ne tik nuo to, kaip arti, kiek ilgai šalia sergančio žmogaus būsite ir ar dėvėsite kaukę, bet ir nuo to, kiek daug sergantis žmogus išskirs viruso“, – aiškino profesorius.
Kaip pasakojo S.Čaplinskas, neseniai „Lancet“ publikacijoje paskelbti tyrimų rezultatai parodė, kad 68 procentai žmonių iš 282 infekuotų neužkrėtė kitų žmonių, greta kurių buvo, savo šeimos narių. Kitaip tariant, neužkrėtė daugiau nei pusė.
Pasak specialisto, jei PGR testo atsakymas yra teigiamas, dar nereiškia, kad žmogus serga. Mat teisinga būtų atskirti, kiek yra sergančių ir kiek infekuotų, užsikrėtusių žmonių. Nes tai nėra tas pats.
Nieko nuostabaus, kad vienas šeimos narys serga, o kitas ne.
„Analizuojant pastebėta, kad net artimo kontakto metu kitų žmonių neužkrėtė tie, kurie išskiria mažai viruso. Jie yra infekuoti, bet mažai užkrečiami“, – sakė S.Čaplinskas. Todėl nieko nuostabaus, kad vienas šeimos narys serga, o kitas ne. Taip gali būti.
„Tiriant PGR testu, viruso (o tiksliau – jo dalių) radimas nosiaryklėje, nenustatant, ar tai gyvybingas virusas, ar tik jo dalys, dar nereiškia, kad žmogus išskiria daug viruso, nuo kurio gali užsikrėsti kiti.
Iš kitos pusės, užsikrės ar ne, priklausys ir nuo to sveiko žmogaus imuninės būklės, o pirmiausia – nuo nosies gleivinės. Vien gleivinė gali nepraleisti virusų (ypač jeigu jų bus nedaug) gilyn, ir infekcinis procesas toliau nesivystys“, – aiškino pašnekovas.
Užsikrėtus SARS-CoV-2, daugumai žmonių susidaro neutralizuojantys antikūnai ir T ląstelių imunitetas. Tačiau kai kuriems asmenims, praėjus kelioms savaitėms po pasveikimo, išlieka teigiami nosiaryklės PGR tyrimo rezultatai.
„Ar tokie žmonės yra užkrečiami? Nebūtinai. Nuolatinis teigiamas nosiaryklės PGR rezultatas, išnykus ligos simptomams, yra susijęs su padidėjusiu ląsteliniu imuniniu atsaku, tačiau artimą kontaktą turėjusių asmenų užsikrėtimo atvejų nebuvo nustatyta. Tai rodo, kad posimptominėje infekcijos stadijoje PGR teigiami asmenys nėra užkrečiami. Taip teigiama naujoje „Lancet“ publikacijoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Kodėl nėra antikūnų?
Jeigu į organizmą pateks nedaug virusų, imuninė sistema su jais gali susitvarkyti ir žmogus net nejaus ligos simptomų.
„Ir tada gali nesusiformuoti antikūnai. Taip galėjo būti ir šiai moteriai. Ji galėjo prasirgti koronavirusu, bet antikūnų gali būti nedaug, jie gali nesusiformuoti. Nes ir pati sakė, kad nejautė jokių simptomų“, – aiškino S.Čaplinskas.
Tačiau profesorius įžvelgia ir kitą problemą. Pasak jo, gerai, kad žmonės domisi ir jiems rūpi, tačiau, sako pašnekovas, ne visi yra tokie sąmoningi, kaip ponia Reda.
„Yra labai blogai, kad žmonės negali pasitikrint kitais metodais. Šiuo atveju, jei būtų buvęs dar padarytas greitasis antigenų testas, taptų aiškiau.
Lietuvoje iki šiol praktiškai nėra sisteminio prevencinio testavimo greitaisiais testais. Tai reiškia, kad negalima greitai diagnozuoti SARS-CoV-2 koronaviruso. Jei tokia galimybė būtų – sužinoję diagnozę, žmonės operatyviai galėtų izoliuotis. Iš kitos pusės, dabar dažnai yra taip, kad žmonės daug laiko būna saviizoliacijoje ir natūraliai jiems kyla klausimas: reikėjo to ar ne?
Gerai, jei žmonės kelia klausimus, bet yra tokių, kurie tiesiog numos ranka ir stengsis „neprisidaryti sau problemų, t. y. nebus izoliacijoje, nepasakys apie savo simptomus, neis testuotis.
Šias pamokas mes išmokome kovodami su ŽIV infekcija.
Tai prognozavau jau seniau, atsižvelgdamas į AIDS pandemijos valdymo patirtį. Jeigu atlikdamas testą žmogus jaus kažkokį pavojų, nepatogumą, o fiziškai nejaus jokių ligos simptomų – greičiausiai tada jis nesitikrins.
Šias pamokas mes išmokome kovodami su ŽIV infekcija, todėl savo laiku ypatingą dėmesį skyrėme tikslinei komunikacijai su žmonėmis, jų švietimui. Tas pats ir čia – mes šią tendenciją matom, o kokia komunikacija su žmonėmis kalbant apie koronavirusą ir kokios jų nuostatos, visi matome. Tai labai pavojinga“, – sakė S.Čaplinskas.
Nežeminamas slenkstis norint išsitirti
Profesoriaus teigimu, jei žmogui nesudaro problemų saviizoliacija, jis gali dirbti iš namų – viskas gerai. Tačiau kiek yra tokių, kurie nesidaro PGR testo, nes bijo prarasti darbus, arba saviizoliacija jiems sukelia kitų problemų?
„Mes taikome griežtą izoliaciją, bet nežeminame slenksčio išsityrimui, kad žmogus bet kur ir bet kada galėtų išsitirti ir įvairiais tyrimo metodais, net ir anonimiškai.
Gal kai kas man nepritars dėl anoniminių tyrimų, tačiau lygiai taip pat kažkada nepriimtinas atrodė anoniminis išsityrimas dėl ŽIV infekcijos. Bet aš manau, kad tokia galimybė jau dabar turi būti“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Bijodami pokyčių, pagaliau – baimindamiesi netekti darbo, kai kurie žmonės, turėję kontaktą su sergančiu ar jaučiantys simptomus, nesitiria iš viso.
„Bet jeigu jie išsitirtų anonimiškai, tada galėtų ieškoti būdų ir priimti sprendimus, ką daryti. Kitų infekcijų patirtis aiškiai rodo: sužinoję savo diagnozę 9 iš 10 elgiasi teisingai. Kaip ir ponia Reda: stengiasi saugoti save ir savo artimuosius. Ir tam turi būti sudarytos visos sąlygos“, – sakė profesorius.
