Nealkoholinius gėrimus reikėtų vartoti saikingai
Anot dietologės, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų poveikis sveikatai yra panašus, todėl nealkoholinį sidrą, alų ar kokteilį reikėtų vartoti saikingai. Kadangi nealkoholinių gėrimų sudėtyje dažniausiai naudojamas pridėtinis cukrus, tai kyla klausimas, kas sukelia didesnę žalą – cukrus ar alkoholis?
Pasak R.Petereit, alkoholinio ir nealkoholinio alaus kaloringumas yra panašus, tačiau nealkoholiniuose jau galima atrasti gliukozės fruktozės sirupų, pavyzdžiui, nealkoholinio alaus 100 ml gali būti nuo 2,2 iki 2,5 g cukraus: „Tai išgėrę pusę litro, dažniausiai gauname apie 10–15 g cukraus, kuris, aišku, nėra mūsų organizmui rekomenduojamas. Geriausia gerti gryną vandenį, paskaninus mėtos lapeliu, citrinos ar greipfruto griežinėliu.
Dažnai girdime, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti saikingai, kad nepadarytų didelės žalos mūsų organizmui. Kas yra saikas? Kiekvienas galime interpretuoti kaip norime, tačiau per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip vieną vienetą gryno alkoholio moterims ir du – vyrams“, – teigia pašnekovė.
R.Petereit pabrėžia, kad vienas vienetas gryno alkoholio yra taurė vyno, nedidelis alaus bokalas arba taurelė stipraus alkoholinio gėrimo: „Svarbu įsidėmėti, kad alkoholio vienetai nesisumuoja, ir galvojimas, kad jeigu visą savaitę žmogus negėrė, tai penktadienį galima daugiau sau leisti, yra klaidingas. Rekomenduojama ne daugiau kaip vieną vienetą gryno alkoholio suvartoti per dieną ir, aišku, ne kasdien.“
„Žinoma, geriau yra rinktis nealkoholinius gėrimus nei alkoholinius, tačiau ir juos reikia vartoti su saiku, o ne troškuliui malšinti“, – teigia dr. R.Petereit.
Nealkoholiniai gėrimai netgi gali paskatinti grįžti prie svaigiųjų gėrimų vartojimo.
Specialistė taip pat skatina netikėti tuo, kad nealkoholinių gėrimų vartojimas yra sveikas, nes kai kuriuose galima atrasti polifenolių, kurie teigiamai veikia imuninę sistemą, slopina virusų dauginimąsi. „Iš tikrųjų, polifenolio galima gauti vartojant pakankamą kiekį daržovių, vaisių, riešutų, sėklų. Kitaip sakant, mūsų mitybos racionas turi būti subalansuotas“, – pabrėžia pašnekovė.
Nepatariama vartoti nėščiosioms ir vaikams
Jeigu nealkoholiniai gėrimai yra vartojami saikingai, ir žmogus nesiskundžia sveikata, tai šie gėrimai neturės neigiamų pasekmių. Tačiau dietologė nerekomenduoja gerti nealkoholinių gėrimų tiems, kurie juos pasirinko vietoj alkoholinių, kadangi kepenims jau gali būti padaryta žala. Nealkoholiniai gėrimai netgi gali paskatinti grįžti prie svaigiųjų gėrimų vartojimo.
„Nealkoholiniuose gėrimuose yra tam tikrų maisto priedų, pavyzdžiui, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, kuri nėra rekomenduojama esant virškinamo trakto sutrikimams, ypač esant gastroezofaginiam refliuksui“, – priduria R.Petereit.
Anot dietologės, nealkoholinis alus ar sidras nėra rekomenduojamas nėščiosioms, žindančioms mamoms, nors pavienių mokslinių tyrimų išvadose galima aptikti, kad nealkoholinis alus skatina pieno gamybą bei turi antioksidacinių savybių.
„Karštą vasaros dieną geriausia atsigaivinti vandeniu, paskanintu agurkais ar mėtos šakele, kuris tiks ir vaikui, ir būsimai mamytei“, – teigia dietologė.
Paklausta, ar gera tendencija, kad nealkoholinių gėrimų vartojimas didėja, pašnekovė šį reiškinį vertina nevienareikšmiškai: „Džiugu, jeigu alkoholio vartojimas mažėja nealkoholinių gėrimų sąskaita, tačiau yra liūdna, jeigu nealkoholinius gėrimus renkamasi troškuliui malšinti. Turi didėti žmonių sąmoningumas.“
Nealkoholinis vynas ar alus skiriasi nuo kitų gaiviųjų gėrimų
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Kolkaitės, Lietuvos teisės aktų nuostatomis yra apibrėžta, kad nealkoholiniais gėrimais laikomi negazuoti arba gazuoti gėrimai, gaminami iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, ir kurių alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio procentų.
„Nealkoholiniai gėrimai yra klasifikuojami į keletą kategorijų, pavyzdžiui, aromatizuoti gaivieji gėrimai, gaivieji gėrimai su sultimis ir kiti“, – teigia A.Kolkaitė.
VMVT atstovė pabrėžia, kad nealkoholinis vynas ar alus nėra priskiriami gaiviųjų gėrimų grupei, nes jų gamybos technologijos skiriasi. „Šie gėrimai gali būti gaminami dviem būdais. Vienu atveju yra stabdoma gėrimo fermentacija ir taip neleidžiama susidaryti alkoholiui, kitu atveju alkoholis yra pašalinamas iš jau susifermentavusio gėrimo, t.y. įprastą alkoholio koncentraciją turintis gėrimas yra filtruojamas per specialius įrenginius, kurių membranos praleidžia tik mažas alkoholio molekules, o kitos, didesnės, molekulinės masės dalelės pasilieka gėrime“, – aiškina A.Kolkaitė.
Sveikos mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė pranešime žiniasklaidai primena, kad nealkoholinio alaus gėrimo sudėtyje yra nealkoholinio alaus (50 %), vandens, gliukozės ir fruktozės sirupo, citrinų koncentrato (invertuotas cukraus sirupas, koncentruotos citrinų sultys, vanduo, citrinų ekstraktas, stabilizatorius – E410), CO2, dažančio morkų koncentrato, kvapiųjų medžiagų, rūgšties ̶ citrinų rūgšties, konservanto E202.
Taip pat R.Bogušienė pabrėžia, kad nuo naujų mokslo metų vaikų maitinimą reglamentuojančiame teisės akte įtrauktas punktas, kad ugdymo įstaigose draudžiamas nealkoholinis alus, sidras ir vynas.
„Nealkoholiniai gėrimai, savo skoniu ar išvaizda primenantys alkoholinius, nepastebimai pratina prie alkoholio. Todėl ne tik valstybė įstatymais turi saugoti vaikus, bet ir mes, tėvai, turime aiškiai nubrėžti ribas, kad alus, be alkoholio, ar su juo, nėra skirtas vaikams“, – teigia R.Bogušienė.
