Ir iš tiesų ilgai laukti nereikėjo. Po akimirkos vabzdžių išpuolių sumažėjo. Kita vertus, nepraėjus nė pusvalandžiui, ant kai kurių šventės dalyvių odos pradėjo rastis rausvos dėmės. Ne nuo uodų įkandimo ar kasymosi, o nuo naudotų repelentų. Labiausiai visus nustebino, kad nuo užpurkšto repelento nusivalė pusė jubiliatės nagų lako.
Ko gi dedama į tuos repelentus, kokie galimi pavojai sveikatai ir koks jų asortimentas Lietuvoje?
Pagrindinė įvairių formų repelentų funkcija – apsaugoti nuo vabzdžių įkandimų bei sumažinti riziką susirgti vabzdžių platinamomis ligomis. Pavyzdžiui, erkiniu encefalitu, Laimo liga. Net maliarija, jei keliaujate į egzotiškus kraštus.
Visame pasaulyje populiariausios repelentų sudedamosios dalys yra dvi: arba N, N-dietil-m-toluamidas (DEET), arba natūralūs augaliniai eteriniai aliejai. Kai kuriose šalyse dar naudojami permetrino purškalai (purškiami tik ant rūbų), piretrino dariniai.
DEET – chemikalas, naudotas Vietnamo kare
Repelentuose esantis chemikalas N, N-dietil-m-toluamidas, arba DEET, sukelia daugiausia diskusijų.
Jis naudojamas jau daugybę metų. Šią cheminę medžiagą mokslininkai sukūrė Amerikos kariškiams kaip egzotiškus Vietnamo džiunglių vabzdžius atbaidančią ir padedančią išvengti tų vabzdžių platinamų pavojingų ligų priemonę. Tuo metu buvo sukurtos trys tokios cheminės medžiagos: DEET, Agent Orange ir DDT. Pastarosios dvi šiam tikslui jau uždraustos vartoti.
DEET iki šiol daugelyje pasaulio šalių nėra uždraustas, tačiau jo toksiškumo ir veiksmingumo santykis nuolat stebimas. Ir ne be reikalo. Mat šis chemikalas gali sukelti ūmų apsinuodijimą, alergines reakcijas, randų atsiradimą, nervų sistemos sutrikimus, smegenų pabrinkimą, net mirtį. Verta paminėti ir tai, kad atliekant testus su laboratorijos triušiais, nustatyta, jog ši medžiaga lengvai prasiskverbia pro odą į kraujotaką ir net pro placentą iki vaisiaus.
Kokių dar pavojų sveikatai kelia DEET?
- Odos sudirgimas, dilgėlinė, paraudimas;
- Dažnai ir dideliais kiekiais naudojant – nuotaikų svyravimas ir nemiga;
- Kvėpavimo takų sudirgimas įkvėpus;
- Ūmus kepenų pažeidimas, nepakankamumas, jei sutrikusios tam tikros metabolizmo žmogaus organizme grandys. Dėl tos pačios priežasties gali atsirasti ir smegenų pabrinkimas, mirtis. Žinoma, tokie atvejai labai reti;
- Pykinimas, viduriavimas, vėmimas (kai netyčia nuryjamas nedidelis kiekis medžiagos);
- Hipotenzija ir bradikardija (kai nuryjamas didelis kiekis medžiagos);
- Dezorientacija, kliedesiai, koma, net mirtis didesniems medžiagos kiekiams perėjus per hematoencefalinį barjerą.
Pavojingiausias DEET – mažiems vaikams. Jų oda, nervų, kvėpavimo takų sistemos jautresnės. Taigi užtenka labai mažų kiekių DEET, kad atsirastų nemalonios odos reakcijos, kvėpavimo takų sudirgimas ar kiti galimi poveikiai.
Taip pat skaitykite: Infekcinių ligų gydytoja Auksė Mickienė – apie erkes, jų sukeliamas ligas ir pasekmes
Amerikos pediatrų draugija perspėja, jog tėvai neturėtų repelentų su DEET naudoti savo mažosioms atžaloms. Ypač DEET pavojingas kūdikiams iki dviejų mėnesių. O Nacionalinis sveikatos institutas nerekomenduoja šios medžiagos ir vyresniems vaikams bei patiems suaugusiesiems.
Kas dar? Kanadoje uždrausta DEET dėti į saulės filtrus (dar vienas DEET panaudojimas) ir uždrausti visi repelentai, kuriuose DEET yra daugiau nei 30 proc.
Yra ir kitokių nuomonių. Štai britų mokslininkai paskelbė, jog repelentų, kuriuose yra DEET, nauda nusveria galimą riziką. Ypač jei keliaujama į egzotiškas šalis ir yra tikimybė užsikrėsti tokiomis ligomis, kaip maliarija, Dengė karštinė ir pan. Dar daugiau, Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla rekomendavo naudoti ne silpnesnius nei 20–50 proc. DEET repelentus, nes silpnesni gali veikti nepakankamai.
Taigi kol kas ši cheminė medžiaga yra prieinama kiekvienam ir įeina į daugelio repelentų sudėtį. Belieka laikytis atsargumo ir rekomendacijų.