Dažna patologija
Akmenligė − tai akmenų formavimasis šlapimo takuose, šlapimo pūslėje, net inkstuose. Pasak urologo E. Kavaliausko, tai viena iš labiausiai paplitusių urogenitalinės sitemos ligų. Vien Didžiojoje Britanijoje bent kartą per gyvenimą akmenligės priepuolį patiria apie 10 procentų žmonių. Būdingas dažnas recidyvų skaičius. Kalcio oksalato akmenys per 10 metų recidyvuoja 50 proc. negydytų pacientų. Iki 1980 m. inkstų akmenligė buvo viena iš didžiausių medicinos problemų, nes 20 proc. pacientų po atvirų operacijų – vienintelio anuomet akmenų šalinimo metodo, išsivystydavo lėtinis inkstų nepakankamumas.
Priežasčių akmenų formavimuisi taip pat yra įvairių: įtakos turi amžius, lytis, genetinis polinkis, ypač lėtinė dehidratacija, nejudėjimas ilgą laiką, medžiagų apykaitos sutrikimai, pasikartojančios arba nepagydomos šlapimo takų infekcijos, šlapimo takų svetimkūniai.
Lietuvoje inkstų akmenlige serga apie 5 proc. gyventojų. Šia liga gali susirgti įvairaus amžiaus, skirtingų lyčių ir rasių žmonės. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys, nors ir moterims šios ligos atvejų daugėja. Dažniausiai ši liga diagnozuojama 30–50 metų žmonėms. Medikai pastabi, jei kažkada buvo gydyta akmenligė, greičiausiai liga vėl atsinaujins, nes šio žmogaus organizmas yra linkęs formuoti konkrementus. Riziką susirgti akmenlige didina didelis baltymų, druskos ir mažas skysčių vartojimas, šlapimo takų infekcijos ir nutukimas.
Urologas A.Kavaliauskas sako, kad liga daugeliui pasireiškia skirtingai – vieniems inkstų akmenys gali būti asimptomatiniai, kitiems gali sukelti stiprų skausmą, pykinimą, vėmimą, vidurių putimą, neramumą, prakaitavimą ir kraują šlapime. Vieniems liga pasireiškia ūmiai, kitiems – lėtiškai. Taip pat gali būti įvairiose šlapimo sistemos lokalizacijose. Medikai šią ligą gali įtarti pagal paciento kliniką. Patvirtinama patologija laboratoriniais bei vaizdiniais tyrimais.
Gydymas modernėja
Kai akmuo yra iki 6 mm, yra 85 proc. tikimybė, kad akmuo savaime pasišalins per šlapimo takus, todėl šeimos gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą ir laukti 3 savaites, kol akmuo pats pasišalins. Be to kartais akmenukas gali pasišalinti su šlapimu savaime, be jokio gydymo. Bet, jei per tris savaites akmuo nepasišalina, pacientas siunčiamas urologo konsultacijai, per ją parenkamas kitas – mechaninis – akmens šalinimo metodas.
Akmenligės gydymui Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra beveik visos pasaulio medicinoje taikomos medicinos technikos galimybės. Gydytojas urologas E.Kavaliauskas yra įvaldęs daugumą šių metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės, gretutinių patologijų, nuo akmenų dydžio ir lokalizacijos. Prieš 50 metų inkstų akmenligė būdavo gydoma operaciniu pjūviu juosmenyje arba pilvo apačioje. Tobulėjant endoskopinei technikai ir atsiradus ekstrakorporinei litotripsijai (ESBL), atvirosios operacijos beveik netaikomos.
Šiuo metu jau atsiradusi mini perkutaninė nefrolitotripsija skirta mažesniems – 2–3 cm ar 1,5–2 cm akmenims šalinti.
Šiuo metu yra trys šio gydymo galimybės: ekstrakorporinė litotripsija, retrogradinė pielolitotripsija ir neseniai ligoninėje pradėta taikyti perkutaninė nefrolitotripsija. Dar yra atviras ar laparoskopinis akmens pašalinimas, kuris taikomas kaip rezervinė priemonė esant neįprastinei paciento anatomijai.
Perkutaninė nefrolitotripsija – tai yra minimaliai invazyvus inkstų akmenų šalinimo būdas, kaip ir anksčiau taikytas, tik patekimo į inkstą kelias kitas – kai patenkama į inksto ertmes ne pro šlapimo takus, bet per juosmens odą atlikus 1 cm pjūvį, tuomet į inkstą įvedamas specialus vamzdelis, pro kurį operuojantys gydytojai pasiekia akmenį, jį suskaldo ir pašalina. Taigi neprireikia didelio pjūvio, išvengiama didelio kraujavimo, išvaržų, tausojama paciento sveikata. Dažniausiai jau po kelių dienų pacientas gali vykti į namus.
Atliekant standartinę perkutaninę nefrolitotripsiją kanalas, pro kurį įvedama įranga, yra 10 mm skersmens, kaip ir pjūvis. Pro tokio diametro vamzdelį galima suskaldyti ir pašalinti didelius koralinius inkstų akmenis. Esant reikalui yra formuojami 2 ar 3 atskiri kanalai, kad būtų galima pasiekti visas akmens dalis inkste.
Šiuo metu jau atsiradusi mini perkutaninė nefrolitotripsija skirta mažesniems – 2–3 cm ar 1,5–2 cm akmenims šalinti. Per ją kanalas plečiamas iki 5–6 mm skersmens, taip dar labiau mažinama galimų komplikacijų tikimybė, neigiamas poveikis inksto funkcijai.
„Ši technologija šiais metai pradėta taikyti ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šiuo metu pasaulyje vis dažniau sujungiamos abi technologijos: retogradinė pielolitotripsija ir perkutaninė nefrolitotripsija, taip pasiekiami geresni vienmomentinio gydymo rezultatai. Taip dirbame ir mes“, – galimybe pačiam nuolat tobulėti ir pacientams taikyti dar labiau sveikatą tausojantį gydymo metodą džiaugiasi gydytojas urologas E.Kavaliauskas.
