„Lichensklerozė, dar vadinama sklerozuojančia ir atrofine kerplige – tai santykinai reta, lėtinė uždegiminė odos ir gleivinių liga, dažniausiai pažeidžianti moterų išorinius lytinius organus.
Sergant lichenskleroze, odoje ir gleivinėse atsiranda baltų dėmelių bei papulių, kurios, ligai progresuojant, dažnai susijungia į skausmingas plokšteles“, – sako R.Ivanovienė.
Susirgimo liga priežastys – nežinomos
Sklerozuojanti ir atrofinė kerpligė gali būti diagnozuota įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau moterys šia liga serga maždaug 10 kartų dažniau negu vyrai. Nuo 10 iki 15 proc. sergančių lichenskleroze asmenų sudaro vaikai. Taip pat pastebėta, kad dažniau susergama iki lytinio brendimo pradžios (iki 14–15 metų) ir prasidėjus menopauzei (50–60 m.).
„Vis dėlto tikslūs priežastiniai mechanizmai, kodėl susergama lichenskleroze, iki šiol nėra aiškūs. Manoma, kad tam įtaką gali daryti hormonų pokyčiai, traumos ar net paveldimumas.
Pastebėta, jog liga dažniau vargina moteris po menopauzės, taip pat susirgimas dažniau pasireiškia asmenims, kuriems jau anksčiau diagnozuoti kiti autoimuninės kilmės susirgimai“, – pažymi R.Ivanovienė.
Liga sukelia ne tik diskomfortą
Sergančios sklerozuojančia ir atrofine kerplige, moterys dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl varginančio, nuolat pasikartojančio niežėjimo, deginimo, dažno ir skausmingo šlapinimosi, jaučiamo diskomforto lytinių santykių metu.
Sergant šia liga, taip pat pagausėja makšties išskyrų kiekis, gali pasireikšti negausus kraujavimas iš išangės ar išorinių lyties organų.
„Nors lichensklerozė yra santykinai retas susirgimas, pavojingas kiekvienos pacientės sveikatai. Ligai progresuojant, ryškėja mažųjų lytinių lūpų ir klitorio srities skleroziniai randiniai pokyčiai, susiaurėja įeiga į makštį.
Be to, ši liga moterims dažnai pažeidžia sritį apie varputę, mažųjų lytinių lūpų vidinį ir išorinį paviršių, didžiųjų lytinių lūpų vidinį paviršių, tarpvietės, išangės ir gaktos sritis“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Nors lichensklerozė yra santykinai retas susirgimas, pavojingas kiekvienos pacientės sveikatai.
Sergant lichenskleroze, pažeistų vietų oda parausta ir išbrinksta, gali atsirasti pūslelių bei pūslių, opelių ar įtrūkimų, pažeidimų kraštuose – hiperpigmentacija.
Šiuolaikiški gydymo metodai
Nepaisant to, kad skleruozuojančia ir atrofine kerplige serga santykinai nedaug pacienčių, jos apie ligą dažnai sužino tik apsilankiusios pas gydytoją ginekologą. R.Ivanovienė pažymi, kad svarbu tai daryti reguliariai ir laiku imtis prevencinių priemonių gerai gyvenimo kokybei užtikrinti bei ligos progresavimui sustabdyti.
„Sergant lichenskleroze, efektyviausius rezultatus garantuoja teisingas vietinio poveikio kortikosteroidų vartojimas. Daugeliui pacienčių šie preparatai ne tik palengvina jaučiamą diskomfortą, bet ir sukelia dalinę ligos požymių regresiją.
Padėti jaustis geriau gali ir vitaminų A, B injekcijos į odą bei vitaminu D praturtinti tepalai, kurie sumažina sausumą, sugrąžina odai elastingumą ir atstato makšties drėgmę “, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.
Sergant sklerozuojančia ir atrofine kerplige, taip pat gali būti skiriamas ir chirurginis gydymas bei taikomi įvairūs fiziniai-destrukciniai gydymo metodai. Pavyzdžiui, gydymas šalčiu, elektroterapija, radioterapija, fototerapija, o pastaruoju metu – ir gydymas įvairių rūšių lazeriais.
„Nuolat tobulėjantys lichensklerozės gydymo metodai pacientams suteikia daug vilčių, ypač – PRP terapija, kurios metu į pažeistus audinius suleidžiama trombocitais bei hialurono rūgštimi praturtinta kraujo plazma.
Šis gydymas teigiamai veikia problemines vietas, skatina odos ir pogleivio regeneraciją, grąžina elastingumą, todėl moteris gali pamiršti diskomfortą bei vėl džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu“, – sako R.Ivanovienė.
