„Tuo metu atsirado keisti pojūčiai gerklėje, atrodė, kad gerklė suveržta ir spaudžiama“, – prisimena moteris. Laikui bėgant, simptomai vis labiau ryškėjo, tapo sunku kramtyti, ryti kietą maistą. Žvelgdama į save nuotraukose, Paulina pastebėjo, kad yra pasikeitusi veido mimika, šypsena, jautė nuolatinį nuovargį. Moteris manė, kad tai gali būti intensyvių studijų pasekmės.
„Keletą kartų pasakojau apie šiuos simptomus šeimos gydytojai. Buvo sunku nupasakoti, ką jaučiu. Šeimos gydytoja nuramino, kad simptomai greičiausiai sukelti įtampos, streso ir pervargimo“, – teigia pacientė.
Situacijai nesikeičiant, Paulina nusprendė kreiptis į gydytojus neurologus. Pacientei Kauno klinikose diagnozuota sunkioji miastenija – reta autoimuninė liga, pasireiškianti patologiniu raumenų silpnumu. Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Indrė Banaitytė-Baleišienė teigia, kad ilgiau padirbus jausti nuovargį ir silpnumą – normalu, tačiau pailsėjus jėgos turi sugrįžti.
„Sergant miastenija, raumenų nuovargis yra toks stiprus, jog trikdo kasdieninę veiklą, – plačiau apie ligą pasakoja I.Banaitytė-Baleišienė. – Žmogus atsisako sporto, vengia valgyti kietą maistą, riboja kalbėjimo laiką, gali atsirasti dusulys, dvejinimasis akyse“. Sergant miastenija gali būti pažeisti ne visi raumenys, o tik, pavyzdžiui, esantys aplink akis arba rijimo ir kalbos raumenys.
Ši liga diagnozuojama remiantis paciento ligos anamneze, skundais, klinikiniu ištyrimu bei tyrimais: kraujyje ieškoma specifinių antikūnių, atliekamos nervo ir raumens studijos – elektroneuromiografija, tiriamos gretutinės patologijos.
Gydytoja neurologė sako, kad šiuo metu vaistų, kurie išgydytų miasteniją – nėra. Skiriamas gydymas yra kelių rūšių: simptominis – gydomas vaistais, kurie pagerina raumenų susitraukimą, padidina jėgą, bei gydymas imunosupresantais – ilgalaikis gydymas, siekiant nuslopinti paciento imuninį atsaką ir organizmo kovą prieš savo paties audinius.
Paulinai atlikti įvairūs tyrimai, paskirti vaistai, taikytas „kraujo valymas“ (gydomosios aferezės, kai kartu su kraujo plazma pašalinama ir didžioji dalis organizme esančių antikūnų.)
„Po paskirto gydymo savijauta stipriai pagerėjo, susigrąžinau savo šypseną, pradėjau sportuoti, įprastai valgyti, vėl galiu drąsiai kalbėti viešai ir šiuo metu, vartodama vaistus, jaučiuosi visapusiškai gerai“, – džiaugiasi pacientė.
I.Banaitytė-Baleišienė pacientams, sergantiems miastenija ir vartojantiems imunosupresantus, rekomenduoja vengti infekcijų ir skiepytis nuo dažniausių infekcinių ligų.
„Gerus gydymo rezultatus lemia paciento ir gydytojo komunikacija bei pasitikėjimas vienas kitu“, – įsitikinusi gydytoja neurologė.
Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 1 iš 2000 žmonių. Lietuvoje apie 200 tūkstančių pacientų susiduria su retomis ligomis. Per paskutinius 5 metus Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centre sunkioji miastenija įtarta arba nustatyta 300 pacientų. Miastenijos ligos paplitimas pasaulyje – 14-20 ligos atvejų 100 000 gyventojų.
Kauno klinikų informacija