„Diagnolita“ direktoriaus ir medicinos biologo Juliaus Gagilo teigimu, mintis sukurti tokį testą kilo bendraujant su Santaros klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Respublikinės Šiaulių ligoninės urologais.
„Diagnozuoti prostatos vėžį yra gana problematiška. Vos padidėjus prostatos specifinio antigeno (PAS) koncentracijai, vyrai iš karto siunčiami atlikti biopsiją. Iki 50 proc. biopsijų būna neigiamos – tai reiškia, kad bereikalingai atliekama invazinė procedūra, o pacientams tenka susidurti su nemaloniais reiškiniais po procedūros“, – komentuoja jis.
Prostatos vėžio diagnostinė priemonė pradėta kurti dar 2013 m. Prireikė 6-erių metų, gausybės mokslinių ir klinikinių tyrimų su pacientais, taip pat Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, kad 2019 m. būtų gauta licencija, o diagnostikos paslauga pasiektų Lietuvos pacientus.
Pasak gydytojo urologo dr. Mindaugo Danilevičiaus, šis tyrimas šiandien dar aktualesnis, mat daugėja sergančiųjų prostatos vėžiu. Klastinga liga vis dažniau aptinkama dėl COVID-19 pandemijos užleistų atvejų, kai pacientai negalėjo ar bijojo kreiptis laiku.
„Pacientai dažnai nepageidauja prostatos audinio biopsijos, ypač jei jau yra patyrę šį tyrimą ir susidūrę su jo komplikacijomis. Dabar mes turime puikią galimybę pasiūlyti neinvazinį tyrimą nustatyti prostatos vėžio buvimo tikimybę. Šis testas užveda mus ant teisingo kelio ir leidžia toliau judėti teisinga linkme nustatant prostatos vėžį, kad galėtume jį sėkmingai gydyti“, – sako jis.
Tirdami šlapimą galime išsiaiškinti, ar prostatoje yra vėžys, – teigia J.Gagilas.
Urologas priduria, kad pacientai šio tyrimo atžvilgiu nusiteikę itin teigiamai, kai kurie net ateina jau žinodami apie šį metodą ir prašydami būtent jo.
Skysčių biopsija – populiarėjantis metodas
J.Gagilas pasakoja, kad naujasis tyrimo metodas – skysčių biopsija. Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje populiarėja tokie tyrimo metodai, kai analizuojami organizmo skysčiai. Juose ieškoma molekulių, kurias organizme skleidžia vėžio ląstelės.
„Bet kuriame kūno skystyje – kraujyje, smegenų skystyje, motinos piene, ašarose, šlapime – galima rasti tam tikro vėžio skleidžiamų molekulių. Pavyzdžiui, dar negimus kūdikiui iš mamos kraujo įmanoma nustatyti jo genetiką. Mūsų testas remiasi tuo pačiu principu. Vėžinės ląstelės skleidžia molekules, kurios patenka į šlapimą, nes jis keliauja per prostatą. Tirdami šlapimą galime išsiaiškinti, ar prostatoje yra vėžys“, – aiškina tyrimo kūrėjas.
Anot jo, su pirmąja šlapimo porcija iš prostatos išsiplauna didžiausias kiekis biožymenų, kurie vėliau tiriami. Specialus prietaisas į mėgintuvėlį automatiškai surenka pirmąją 10 ml šlapimo porciją. Šlapimas savaime iškart susimaišo su stabilizatoriumi, kuris reikalingas tam, kad mėginys išliktų nepakitęs, kol nukeliaus į laboratoriją, kur mokslininkai tiria vėžinėms ląstelėms būdingas molekules.
„Jeigu nustatome, kad yra vėžiui būdingų molekulių padidėjimas – tai reiškia didesnę vėžio riziką. Mes turime specialius algoritmus, pagal kuriuos vertiname reikšmingo, linkusio būti agresyviu vėžio tikimybę ir bendrą vėžio riziką. Pagal tai gydytojas kartu su pacientu gali priimti sprendimą, ar daryti, ar atidėti biopsiją“, – pažymi J.Gagilas.
Tyrimas be komplikacijų ir skausmo
Pasak dr. M.Danilevičiaus, dieną prieš šį tyrimą pacientui reikia gerti daug skysčių ir nevalgyti mėsos bei žuvies, mat tyrimui trukdo šlapime esančios medžiagos – uratai, t.y. druskos, kurios ir susidaro vartojant mažai vandens bei valgant bei valgant daug purinų turinčių maisto produktų (mėsos, žuvies, jūrų gėrybių). Prieš procedūrą taip pat negalima vartoti alkoholinių ir daug cukraus turinčių gėrimų, saldiklių (medaus, agavų ir kukurūzų sirupo).
„Kadangi rytiniame šlapime būna daugiau druskų, tyrimui naudojamas bet koks kitas paros šlapimas. Tokiu atveju kyla mažesnė tikimybė, kad tyrimas nepavyks. Tačiau šio tyrimo privalumas ir yra tai, kad jį galima kartoti kad ir tą pačią ar kitą dieną, nes tai neinvazinė procedūra be jokio skausmo“, – akcentuoja gydytojas urologas.
Jis priduria, kad audinių biopsija vykdoma per tiesiąją žarną įvedant specialų daviklį ir duriant į prostatą specialia adata. Prieš šį tyrimą būtina išvalyti žarnyną.
Nenorintys ir bijantys audinių biopsijos mielai renkasi naująjį tyrimą iš šlapimo.
„Nemaža tikimybė, kad gali papulti infekcija, žmogus gali sukarščiuoti, net patekti į reanimacijos skyrių, o po intervencijos turi vartoti antibiotikus. Todėl nenorintys ir bijantys audinių biopsijos mielai renkasi naująjį tyrimą iš šlapimo. Šis nesukelia jokių komplikacijų“, – atkreipia dėmesį M.Danilevičius.
Jis pasakoja, kad atlikus šlapimo testą, paraleliai atliekamas ir magnetinio rezonanso tyrimas, kurio rezultatai koreliuoja su šiuo testu ir vienas kitą papildo.
„Yra buvę praktikoje ir tokių variantų, kai magnetinio rezonanso tyrimo metu jokios patologijos nenustatėme, įtarėme tik prostatitą – uždegimą. Atlikus šlapimo testą, nustatėme, kad visgi yra kliniškai reikšminga prostatos vėžio tikimybė, o atlikę prostatos audinio biopsiją galiausiai patvirtinome diagnozę“, – tikina gydytojas.
Lietuviški testai – pranašesni
Anot J.Gagilo, jų sukurtas testas palyginti su konkurentų iš kitų šalių duoda didesnę pridėtinę vertę, mat yra tikslesnis. Apskritai šių testų nėra sukurta daug – tik Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Nyderlanduose, kur jų kainos atitinkamai didesnės.
„Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas santykinai „sveikesniems“: jaunesniems, turintiems mažesnį PSA kraujyje, palyginti su kitomis šalimis, mat Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Dėl šios priežasties reikalingas jautresnis testas tiksliai diagnostikai“, – teigia jis.
Įmonės vadovas sako teigiamai vertinantis ES paramą, nes būtent ji leido atlikti didesnės apimties tyrimus ir greičiau pasiekti planuotus rezultatus, tokia papildoma finansinė parama ypač reikšminga mažoms įmonėms.
„Diagnolitos“ projektas „Naujos prostatos vėžio diagnostikos priemonės“ buvo finansuojamas pagal ES priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ ir laimėjo „Europos burių 2021“ apdovanojimą „Už efektyvumą medicinoje“.
Informacija norintiems dalyvauti „Europos burės 2022“ konkurse
Jau 14-ąjį kartą LR Finansų ministerija inicijuoja geriausių Europos Sąjungos fondų investicijų Lietuvoje projektų konkursą „Europos burės 2022“. Norintys dalyvauti ir atitinkantys konkurso kriterijus yra kviečiami užpildyti projektų registracijos formą iki 2022 m. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. 24.00 val. Dalyvio registracijos formą rasite paspaudę nuorodą – ČIA.
Norintys dalyvauti konkurse taisykles ir sąlygas ras – čia
Kilus klausimams dėl konkurso rašyti europosbures@15min.lt arba skambinti telefonu +37061114325.
