Vaistininko R.Blyno teigimu, dažniausiai traumos paspirtuku ištinka nuo jo nukritus, o jų pobūdis priklauso nuo važiavimo greičio ir naudojamų apsaugos priemonių. Dažniausiai šios transporto priemonės vairuotojas atsiperka smulkesniais sužalojimais – mėlynėmis, sumušimais, tiesa, kartais pasitaiko ir rimtų traumų.
„Paspirtukas tapo dažno miestiečio mėgstama susisiekimo priemone, tačiau, augant populiarumui, galima pastebėti ir stiprėjančias traumas. Dažnai kritimo momentu pirmiausiai traumuojami riešai ir alkūnės. Esant didesniam greičiui pasitaiko žandikaulio, dantų, nosies, kaktos sužalojimų. Sunkiausiais atvejais gali ištikti ir smegenų sukrėtimas ar raktikaulio trauma. Pasitaiko, kad staigia stabdant, vairuotojas bando tai daryti kojomis, todėl būna ir tokių traumų kaip kojų sumušimas, išnirimas, pakrypimas“, – dažniausius pasipirtukininkų sužalojimus įvardija vaistininkas.
Jo teigimu, siekiant to išvengti svarbu atsakingai naudotis šia transporto priemone. Svarbu dėvėti šalmą, pasirinkti saugų greitį, įvertinti važiuojamosios dangos pobūdį, eismą, ar aplink yra daug žmonių. Labai svarbu paisyti naudojimosi taisyklių ir nevažiuoti viena transporto priemone dviese, vairuoti atsakingai, nesinaudoti transporto priemone neblaiviam, neleisti galingais paspirtukais važinėtis vaikams.
Aktyvesnis laisvalaikis – didesnė traumų rizika
Nors pastaruoju metu visas dėmesį dėl traumų krypsta į paspirtukus, vaistininkas sako, kad vasara visada buvo sezonas, kai padaugėja įvairių sužalojimų. Šiltuoju sezonu dažnas yra fiziškai aktyvesnis, todėl vaistinėje dažniau konsultuojamasi, kaip gydyti mėlynes, žaizdas ir nubrozdinimus. „Traumų negalime numatyti, tačiau joms pasiruošti ir palengvinti pasekmes tikrai galima“, – patikina R.Blynas.
Svarbiausia būti pasiruošus, tad naudinga reguliariai peržvelgti namų vaistinėlę. Joje turėtų būti priemonės žaizdų dezinfekcijai – tam turėtų būti naudojami specialūs preparatai, o ne rankų dezinfekantai. Taip pat tvarsčiai, bintai, servetėlės, pleistrai. Smulkioms žaizdelėms gali būti naudingas ir purškiamas pleistras.
Tikriausiai ne vienas vaikystėje yra girdėjęs pasakymą, kad žaizdas geriausia palikti atviras, leisti joms kvėpuoti. Vis dėlto, vaistininkas perspėja, kad laikyti žaizdą atvirą geriausia tik kai užsidėjo šašas, tada ji tikrai užgis greičiau.
„Pirmiausia susižalojus reikėtų apžiūrėti sužeistą vietą ir įvertinti žaizdos gylį. Dažniausiai nusibrozdinama po sąlyčio su kietu šiurkščiu paviršiumi, tad pirmiausia žaizdą reikėtų dezinfekuoti.
Vėliau išvalyti su švaria servetėle ir apžiūrėti, ar žaizda stipriai nekraujuoja. Jeigu kraujavimas nėra stiprus, galima užklijuoti pleistru. Jei kraujuoja stipriau, rekomenduojama sutvarstyti tvarsčiu, jį reikėtų pakeisti bent du kartus per dieną“, – akcentuoja vaistininkas.
Gali prireikti ir medikų pagalbos
Jei sužalojimai rimtesni – išnirimai, sumušimai, naudinga turėti šalčio paketų pirmajai pagalbai. Vaistininkas atkreipia dėmesį, jog šaldant sumuštas vietas labai svarbu naudoti rankšluosti ar kitą audinį, kad šaldymo priemonė nesiliestų prie odos. Sumuštai vietai tinstant ar skausmui stiprėjant, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, tokiu atveju, anot vaistininko, vien tepalo nuo skausmo nepakaks.
Medikų pagalbos gali prireikti ir esant didesnėms žaizdoms, joms gydyti gali būti skiriamas antibiotikų tepalas, kuris padeda užkirsti kelią infekcijoms ir pūliniams.
„Esant didesniems sužalojimams ir nepavykus sustabdyti kraujavimo per 15 minučių, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą“, – teigia R.Blynas.