Kai liga ateis, liksime vieni, akis į akį su savo gyvenimu ir tada turėsime atidžiai pamąstyti, ką daryti toliau. Ar verta laukti šios akistatos? Gal būtų protingiau užsiimti profilaktika jau dabar? Ypač jei žinotume, kad ji labai maloni. Kada norėtumėte gelbėtis nuo jus medžiojančio liūto? Jam jau apžiojus jūsų galvą ar tada, jūs dar esate plėšrūnui nepastebimoje zonoje?..
Norint sau padėti, galima pradėti nuo labai paprasto veiksmo – prisiminti sodo, daržo, miško gėrybes. Vasara ypač palankus metas savo meniu papildyti žaliu maistu. Mūsų organizmui tinkamiausias yra natūralus maistas tiesiai iš gamtos. Viskas, kas joje užauga, sunoksta ir prisirpsta. Vasaros gamtos gėrybės ne tik labai skanios, bet ir gerina sveikatą. Miškuose surinktos uogos, soduose nuskinti vaisiai, daržuose iškastos daržovės gali mūsų organizmus pripildyti reikiamų mikroelementų, vitaminų ir suteikti gražią išvaizdą, norimą svorį, švytinčią odą ir laimingą gyvenimą. Kuo daugiau vartosime žalio maisto, tuo labiau padėsime savo kūnui. Tokia mityba pašalina iš organizmo šlakus ir toksines medžiagas, stiprina antibakterines ir gynybines organizmo funkcijas, aktyvina medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja žarnyno veiklą ir stabdo senėjimo procesus.
Jau pripratau kiekvieną rytą vietoj įprastų pusryčių gerti trintų vaisių kokteilį. Man tai lengviausias ir skaniausias būdas palepinti save žaliu maistu. Kokteilių plaktuvu per kelias minutes susimalu dieviško skonio tirštą gėrimą ir geriu jį kaip pusryčių maistą. Savijauta, išgėrus kelis puodelius, – lyg kažkas ką tik pasakė geriausią naujieną žemėje. Sukyla entuziazmas, džiaugsmas, energija.
Vasaros gėrybių sveikatos kokteiliams labai tinka ne tik maistingoji vaisiaus dalis, bet ir jų lapai. Braškių lapuose vitamino C susikaupia net iki 400 mg/100 g. Tai puikus vitaminų šaltinis. Taip pat galima juos sudžiovinti arbatai. Tokia arbata rekomenduojama gydyti peršalimą, gastritą, mažakraujystę, hipertoniją ir kitas ligas. Valgomi yra ir morkų, burokų lapai.
Žaliuose kokteiliuose su saldžiu vaisiumi galima susmulkinti salotas, cikorijas, petražoles ar krapus. Jei pabandėte lapų, paeksperimentuokite ir su valgomomis žolėmis, pavyzdžiui, garšvomis, dilgėlėmis, rūgštynėmis, kiaulpienėmis. Jose vitaminų, mikroelementų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų yra kur kas daugiau nei kultūriniuose augaluose. Tokie laukiniai augalai ypač naudingi mūsų kraujui, nusilpusioms nervų, endokrininei ir imuninei sistemoms.
Prieš porą metų pasiekiau labai gerą rezultatą nubėgusi 21 km Vilniaus maratone. Keletą mėnesių ruošdamasi bėgimui, vartojau tik žalią maistą ir būtent tokius kokteilius.
Matydama, kaip visa žmonija po truputį slenka į nuolatinių ligonių kategoriją, labai noriu ten nekeliauti. Vis domiuosi, eksperimentuoju ir ieškau tinkamų gydomosios mitybos patarėjų. Šioje srityje labai lengva pamatyti tą, kuriuo verta patikėti. Tikrasis sveikatos ekspertas pats privalo atrodyti pavydėtinai sveikai. Juk logiška ieškoti atsakymų pas tą, kuris pats niekada neserga ar yra išgijęs nuo sudėtingų ligų. Pas tą, kuris yra energingas, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir skleidžia patrauklų, sveiko kūno švytėjimą.
Tokių mokytojų bus galima sutikti rugsėjo 28 d. Vilniuje vyksiančioje pasaulinio garso mokslininkų ir praktikų Annos Wigmore žalio maisto konferencijoje „Gydanti mityba“. Joje bus galima sužinoti, kaip išlikti sveikam. Jau atėjo laikas suklusti ir išgirsti svarbias mitybos naujienas. Išmokime pasirinkti, atskirti ir nebepirkti lėtos, klastingos, nepastebimos mirties sau ir savo artimiesiems. „Gydančios mitybos“ konferencijos lektoriai bus pasiruošę kuo išsamiau pasidalyti savo patirtimi apie naująjį maistą. Tą, kuris padeda žmonėms laimingai ir sveikai gyventi. Niekas neprivalo kentėti, jei tik to nenori...
Tekstas Jurgos Adomo, šių metų Lietuvos bestseleriu tapusios knygos „AŠ+MB=AŠ“ autorės
