Vis dėlto specialistas įsitikinęs: sumažinti sergamumą ir riziką susirgti insultu tikrai galima. „Tai yra viena tų ligų, kurios prevencijoje itin pasiteisina įvairios kompleksinės profilaktinės priemonės“, – tikino jis.
Remiantis oficialia statistika, insultu dažniau sergama šalyse, kuriose gyvenimo kokybė yra prastesnė, vyrauja netinkami gyvenimo būdo įpročiai. 2021 m. didžiausias sergamumas šia liga pastebėtas Rumunijoje, Rusijoje, Sakartvele, Latvijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje, o mažiausias – Šveicarijoje, Airijoje, Pietų Europoje, Skandinavijos pusiasalio valstybėse.
Didžiausias sergamumas šia liga pastebėtas Rumunijoje, Rusijoje, Sakartvele, Latvijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje.
Anot D.Jatužio, kiek seniau šie duomenys buvo visai kitokie. Pavyzdžiui, prieš keletą dešimtmečių Suomijoje insultu sirgo panašus skaičius žmonių kaip dabar Lietuvoje.
Medikas teigė, kad pagerinti situaciją šioje Šiaurės valstybėje padėjo ten taikytos aktyvios, kompleksinės profilaktikos priemonės, kurių, pasak profesoriaus, Lietuvoje vis dar trūksta.
„Visų pirma, reikia kalbėti su žmonėmis, šviesti visuomenę, aiškinti, priminti, kokios yra insulto priežastys ir kokie veiksniai sukelia šią ligą. Žmonės taip pat turi pažinti savo gyvenseną, žinoti, kas yra blogai ir kas yra gerai. Be to, tie, kuriems nustatomi insulto ar kitų kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, turi žinoti, kad juos reikia koreguoti įvairiomis priemonėmis“, – pabrėžė specialistas.
Daugelis rizikos veiksnių – kontroliuojami
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Santaros klinikose dirbantis D.Jatužis sakė, kad panašūs rizikos veiksniai būdingi visoms kraujagyslių ligoms: galvos smegenų insultui, miokardo infarktui, periferinių arterijų trombozei.
Kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip amžius ar genetika, negali būti koreguojami. Visgi daugelį rizikos veiksnių – padidėjusį kraujo spaudimą, perteklinį blogojo cholesterolio kiekį, nenustatytą arba negydomą širdies aritmiją, blogai kontroliuojamą cukrinį diabetą ir kitus – galima valdyti.
Kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip amžius ar genetika, negali būti koreguojami.
Prie koreguojamųjų rizikos veiksnių dekanas priskyrė ir netinkamus gyvensenos įpročius: rūkymą, nesaikingą alkoholio vartojimą, nutukimą, fizinio aktyvumo stoką, nuolatinį stresą, miego trūkumą. Anot D.Jatužio, žmonės paprastai vienu metu susiduria su keliais rizikos susirgti kraujagyslių ligomis veiksniais.
Profesorius pridūrė, kad kiekvienas žmogus gali individualiai įsivertinti insulto riziką. Informacija apie insulto rizikos veiksnius bei situaciją Lietuvoje pristatoma ir interneto svetainėje insultuistop.lt.
Šiame puslapyje galima rasti insulto rizikos matuoklį, kuriame anonimiškai suvedus savo duomenis patvirtinta insulto rizikos skalė pateikia insulto rizikos rodiklį per artimiausius dešimt metų. „Medikamentinėmis arba nemedikamentinėmis priemonėmis tinkamai valdant rizikos veiksnius, insulto rizika gali sumažėti net iki 80 proc.“, – geromis žiniomis pasidalijo Lietuvos insulto asociacijos prezidentas.
Būtinos pačių pacientų pastangos
Sėkmingai insulto prevencijai Lietuvoje koją kiek kiša tam tikri pacientų išankstiniai įsitikinimai, kurie dažnai yra klaidingi. Profesorius sako pastebintis, kad žmonės dažnai nėra linkę skirti pakankamai dėmesio ir jėgų savo sveikatai gerinti, ieško vienos stebuklingos tabletės arba vaistų, kurie neva turėtų išspręsti visas jų problemas.
„Kai kalbame apie mitybos sureguliavimą, kūno masės mažinimą, žalingų įpročių atsisakymą, reguliaraus fizinio aktyvumo skatinimą, yra būtinos paties žmogaus pastangos, bet jų, deja, dažnam pritrūksta. Kalbant apie ligų prevenciją ir profilaktiką, gydytojų konsultacijos ir patarimai atlieka mažiau nei pusę darbo. Įrodymais pagrįstos rekomendacijos yra labai svarbios, bet jas vykdyti vėlgi reikia pačiam žmogui“, – pasakojo jis.
Profesoriaus teigimu, kai kurie pacientai nepasitiki gydytojų ar kitų sveikatos specialistų rekomendacijomis, yra labiau linkę pasikliauti reklama, internete skelbiama nepatvirtinta informacija, vartoja per mažas vaistų dozes arba netinkamus preparatus.
Pasak dekano, taikant neefektyvias, abejotinas gydymo priemones galima dar labiau pakenkti savo sveikatai, ypač tuomet, kai pacientas susiduria su didele kraujagyslių ligų rizika, serga širdies ligomis arba dislipidemija.
„Dislipidemija, arba padidėjęs cholesterolio kiekis, – tarp vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų labai paplitusi liga. Su rizika susirgti insultu ar kitomis kraujagyslių ligomis susiduriančių žmonių gretose dislipidemijos dažnis viršija 80 proc. tarp vyrų ir moterų.
Taikant neefektyvias, abejotinas gydymo priemones galima dar labiau pakenkti savo sveikatai
Gydant dislipidemiją dažnai pasitelkiami medikamentai, tačiau pastebima, kad žmonės yra linkę vartoti arba per mažas vaistų dozes, arba laikinai pavartoję vaistus nutaria juos nutraukti. Pacientai taip pat kartais vietoj įrodyto poveikio medikamentų renkasi gražiai reklamuojamus maisto papildus, kurie neturi aiškiai žinomo arba įrodyto poveikio cholesteroliui, kraujagyslių sienelėms, trombui formuotis kraujagyslėse, – pasakojo ekspertas.
– Iš moksliškai įrodytų medikamentų išskirčiau statinus. Statinai vartojami siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Slopindami cholesterolio sintezę, statinai gali sumažinti jau esančių aterosklerozinių plokštelių dydį bei naujų susidarymą ir taip atitolinti širdies ir kraujotakos ligas arba visai nuo jų apsaugoti.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pacientams, kurie vartoja statinus daugiau kaip penkerius metus, sumažėjo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.“
Lietuvoje taikomi modernūs ūminio insulto gydymo metodai
Nors Lietuvoje sergamumas insultu išlieka didelis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas pabrėžė, kad ūminio insulto gydymo statistika šalyje džiugina: susirgus ūminiu insultu, pagalba čia teikiama nė kiek ne prasčiau nei kitose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse.
Šiuolaikinis efektyviausias reperfuzinis (smegenų kraujotaką atkuriantis) gydymas, kai trombas smegenų kraujagyslėse ištirpinamas specialiais vaistais arba ištraukiamas per įvestą kateterį, prieinamas visiems Lietuvos gyventojams, o šių metodų taikymo dažnis Lietuvoje jau dabar beveik atitinka kovos su insultu plano Europoje (Stroke Action Plan for Europe) siekius 2030 metams.
Prie ryškios pažangos gydant insultą prisidėjo insulto gydymo pertvarka, įvykusi 2014 m., įkūrus Lietuvos insulto centrų tinklą ir juose koncentruojant visus būtinuosius išteklius pagalbai sergantiems ūminiu insultu teikti.
„Insulto gydymo skaičiai, rodikliai pagerėjo dramatiškai, jie labai gerai vertinami tarptautinių ekspertų, mes šia gerąja patirtimi noriai dalijamės su kolegomis kitose šalyse, vedame vietinius ir tarptautinius mokymus gydytojams rezidentams ir specialistams. Vis dėlto geriau išvengti insulto, negu gydyti jau įvykusį, ir šioje srityje dar turime labai daug nuveikti“, – užbaigė D.Jatužis.
