„Ar gi ne absurdiška XXI amžiuje mirti nuo stabligės? Juk turime nuo jos apsaugančią vakciną“, – atsiduso Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Per pastaruosius dešimt metų (2003–2012 m.) kasmet registruojama maždaug po 2 stabligės atvejus. Lietuvoje 2012-aisiais, kaip ir 2011 metais, registruoti 2 susirgimo stablige atvejai (0,1 atv./100 tūkst. gyv.). Vienas iš liga sirgusių vyrų mirė.
Visuotinis vaikų skiepijimas stabligės komponentų turinčia vakcina Lietuvoje pradėtas 1956 metais, todėl visi iki tų metų gimę gyventojai gali būti nė karto neskiepyti nuo stabligės. Tačiau ir tie, kurie buvo skiepyti, vargu ar tebegali jaustis ramūs ir saugūs: profilaktiškai pasiskiepyti nuo stabligės rekomenduojama kas 5–10 metų.
Pagal nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kombinuota difterijos ir stabligės vakcina skiepijami 15–16 metų vaikai, vadinasi, 26-erių metų gyventojai jau turėtų gauti pakartotiną skiepą ir vėliau skiepytis kas 10 metų.
Stresas organizmui – tik mitas
Suaugusieji nuo difterijos ir stabligės kas 10 metų skiepijami nemokamai. Tačiau lietuviai pakartotinai skiepijasi labai vangiai: visuomenę veikia apie skiepus sklandantys mitai, suaktyvėjęs antivakcinis judėjimas, be to, skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikę ir kai kurie medikai.
Suaugusiųjų pakartotinis skiepijimas nuo difterijos, stabligės rekomenduojamas visose šalyse, numatytas Lietuvos nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, tačiau medikai ne visada pakankamai informuoja žmones apie gresiančias sunkias ligas – difteriją ir stabligę – bei būtinybę kartoti skiepus nuo šių ligų.
Skiepų skeptikų kalbos apie skiepų keliamą stresą organizmui ir sunkų šalutinį poveikį nepagrįstos mokslo įrodymais ir ilgamete skiepijimų patirtimi.
„Vakcina – tai antigenas, kuris gali apsaugoti žmogų nuo konkrečios užkrečiamosios ligos. Įskiepijus difterijos, stabligės vakciną, galimas šalutinis poveikis – vietinė reakcija: paraudimas, sukietėjimas ar karščio jutimas dūrio vietoje. Išimtiniais atvejais pasitaiko karščiavimas ar silpnumas, tačiau tokių reakcijų registruojama vos 1–2 per metus“, – aiškino D.Razmuvienė.
Difterijos, stabligės vakcina skiepijama į žasto viršutinį trečdalį arba į šlaunies viršutinio trečdalio išorinį paviršių.
Priminimas: skiepai skirti ne tik vaikams
Nacionalinės skiepijimo programos apima ne tik skiepus vaikams, bet ir suaugusiems. Valstybės lėšomis suaugusieji dažniausiai skiepijami nuo difterijos ir stabligės, rizikos grupės – nuo gripo.
2010 m. bendras ES šalių stabligės sergamumo rodiklis buvo 0,02 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
„Mes dar tik mokomės, kad skiepai nėra skirti tik vaikams“, – sakė specialistė.
Stabligę sukelia bakterija Clostridium tetani. Tai – bakterija, kuri gamina sporas, atsparias karščiui, šalčiui, saulės šviesai, todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie aptinkami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne. Ligos sukėlėjai su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.
Stabligės sporoms patekus į žaizdas, į kurias nepatenka oras, stabligės sporos virsta vegetacinės formos bakterijomis, kurios gamina labai stiprų toksiną. Toksinas ir sukelia ligą. Skiepijant nuo stabligės sukuriamas imunitetas prieš stabligės toksiną.
Liepą nuo stabligės mirė 75 metų vyras. Liga jam išsivystė po to, kai besidarbuodamas darže jis užmynė ant žemėje buvusios vinies.
Gilios, durtinės žaizdos pavojingos, nes į jas nepatenka oras, o anaerobinėse sąlygose, jei žaizda užteršta stabligės sporomis, prasideda toksino gamybą. Jei žmogus neturi imuniteto, susergama stablige.
Pakanka beveik nepastebimo odos pažeidimo, kad stabligės sukėlėjo spora patektų į organizmą ir jame pradėtų gaminti toksinus. Stablige galima užsikrėsti net ir neišėjus iš namų: skutant bulves, valant žemėtas daržoves. Kartais stablige užsikrečiama stipriai nudegus, nušalus ar sužalojus gyvūnui.
Ligos eiga sunki, padariniai – žiaurūs
Patyrus sužalojimą reikia kreiptis į gydytoją, kuris gydys žaizdas bei nuspręs, ar reikia skiepyti nuo stabligės.
Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, tirpimas užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Jie labai skausmingi, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o, jeigu apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai.
Dažniausios šios ligos komplikacijos – pneumonija, laringospazmas, raumenų plyšimas, galūnių kaulų ir stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai.
Stabligės eiga sunki ir skausminga, gydymas – sudėtingas, tačiau sergantieji aplinkiniams nepavojingi.
Grėsmė difteriją įsivežti iš kaimyninių šalių
Dažniausiai difterija suserga neskiepyti, difterijos antitoksinio imuniteto neturintys asmenys. Difterija – tai užkrečiamoji liga, kurią sukelia stiprų toksiną išskiriančios bakterijos Dažniausiai difterija užsikrečiama nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo jam kalbant, kosint, čiaudint, rečiau – per apkrėstus daiktus.
Net ir esant didelėms skiepijimų apimtims, visuomenėje cirkuliuoja difterijos bakterijos, nes skiepai sukuria imunitetą prieš ligą sukeliantį difterijos toksiną, bet ne prieš pačią bakteriją.
Jei žmogus neturi antitoksinio imuniteto prieš difterijos toksiną, užsikrėtus difterijos sukėlėju, po 2–7 dienų pasireiškia bendrieji simptomai tokie kaip karščiavimas iki 39–40 laipsnių, bendras silpnumas, negalavimas. Priklausomai nuo to, kur sukėlėjas patenka, pasireiškia ir specifiniai simptomai.
Patekus ant tonzilių ir ryklės atsiranda gerklės skausmas, bendras silpnumas, rijimo sutrikimai, galvos skausmas. Jei pacientai neskiepyti, susidaro plėvės ant ryklės, tonzilių, gomurio, kurios gali nuslinkti į kvėpavimo takus ir juos užkimšti.
Patinsta kaklas, padidėja limfmazgiai. Jei toksinai išplinta, pasireiškia kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo nepakankamumas, gali ištikti koma ir mirtis.
2012 metais Lietuvoje susirgimų difterija neregistruota. Užpernai registruotas 1 difterijos atvejis.
Tačiau 2008 metais atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje cirkuliuoja difterijos sukėlėjas. Be to, kaimyninėje Latvijoje jau daugelį metų registruojamas didžiausias sergamumo difterija rodiklis visame Europos regione. Rizikos teritorijomis išlieka kaimynės Kaliningrado apskritis, Baltarusija. Vis dažniau pavieniai difterijos atvejai registruojami ir Vakarų Europoje.
