„Gintarinės vaistinės“ ekspertė Jolita Skinderskienė pasakoja, kad pirmosios dienos mokykloje vaikams labai sudėtingos – pirmokai privalo priprasti prie naujo ritmo, o tai gali tapti iššūkiu tiek fizinei, tiek psichologinei jų sveikatai.
„Mažiausius mokyklinukus paruošiant rugsėjui tinka paprasčiausias metodas – kuo didesnę dienos dalį leisti lauke bei valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie sveikatą visais mokslo metais – kuo daugiau vaikas juda ir sportuoja, kuo sveikiau maitinasi, tuo daugiau vitaminų jis įsisavina, o tada jaučiasi tvirtesnis, sveikesnis ir laimingesnis“, – pasakoja vaistininkė.
Kita vertus, net jei mokyklą vaikas pradeda po vasaros puikiai pailsėjęs, prisiderinti prie naujo gyvenimo ritmo nebus lengva. Tačiau už bet kokį vaistą mažam vaikui yra svarbiau supratingumas ir aplinka, kurioje jis nebijotų reikšti savo jausmų.
„Kai vaikas atsiduria tarp šimtų kitų, su kuriais laksto, žaidžia ir valgo, natūralu, kad jis dažniau sirgs, jausis pavargęs, galbūt – net sunkiai pritampantis. Iš dalies tai sutvarkyti galima gerinant jo sveikatą – daug judant, geriant vitaminą C, žuvų taukus – tačiau šioks toks stresas bei sveikatos pablogėjimas sunkiai išvengiamas. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustų psichologinį palaikymą, tada ir su likusiomis problemomis susitvarkyti iškart taps paprasčiau“, – tikina J.Skinderskienė.
Kita daugiausiai streso patirianti mokinių grupė – abiturientai. Pastarieji prieš egzaminus susiduria su didžiuliu spaudimu ir neretai pasitaiko atvejų, jog pas gydytojus ar vaistininkus užsuka jau atsidūrę ant nervinio ar fizinio išsekimo ribos. Pirmieji to požymiai matyti dar rugsėjį – kai kurie egzaminų itin bijantys moksleiviai vos pradėdami metus jau sunkiai tvarkosi su stresu.
„Su nerviniu išsekimu visuomet geriausia kovoti natūraliais būdais, bet suprantama, kad egzaminai kartais kelia stresą dar likus metams iki jų. O toks ilgas sėdėjimas lyg ant adatų galiausiai palaužia ir visą organizmą – nusilpsta imunitetas, paūmėja pūslelinė ar panašios infekcinės ligos“, – aiškina ekspertė.
Pagrindinis J.Skinderskienės patarimas abiturientams – gerti kuo daugiau nervų sistemą stabilizuojančių arbatų. Vaistininkės teigimu, valerijono ar melisų arbatos jaunam organizmui turėtų pakakti, tad mokyklinio amžiaus žmogui ją vartoti būtų žymiai naudingiau nei gerti raminamuosius.
„Sunkiai paskutinius mokslo metus išgyvenantiems mokiniams siūlyčiau imunitetą stiprinančius maisto papildus, organiškas priemones nuo streso, kuo daugiau vitamino B. Jei norite gerų rezultatų, galima nepiktnaudžiaujant išgerti eleuterokoko ekstrakto – medžiagos, gerinančios smegenų veiklą.
Bet svarbiausia prisiminti, kad pailsėjęs žmogus visada protingesnis už pervargusį, todėl dirbti tiek, jog neliktų laiko draugams ir kokybiškam miegui, yra nenaudinga. O gelbėtis migdomųjų ar raminamųjų pagalba būtų blogiausias variantas – prie tokių preparatų priprasti jauname amžiuje yra itin pavojinga“, – perspėja J.Skinderskienė.
Pasak ekspertės, su stresu ar nusilpusiu imunitetu kiekvienas organizmas tvarkosi skirtingai, tad moksleiviui ar jo tėvams pajutus, kad sekina nuolatinė įtampa, konkrečių patarimų kreiptis derėtų į gydytoją ar vaistininką.
