Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andrejevaitė sako, jog nors rūkančių vyrų pasaulyje yra 5 kartus daugiau, pastaruoju metu moterys vis dažniau prisidega cigaretę. Tai susiję su gerėjančia jų finansine padėtimi, o tabako bendrovės skuba tuo pasinaudoti: žymųjį vieno cigarečių prekės ženklo kaubojų keičia emancipuotos, savarankiškos ir nepriklausomos moterys. Laimei, Lietuva kol kas kartu su Latvija, Ukraina, Italija bei Švedija papuola tarp tų Europos šalių, kuriose moterys rūko mažiausiai (10 – 15 proc. rūkančių moterų).
Perduodamas potraukis rūkyti
Vis tik, jei moteris įgyja tokį žalingą įprotį, vėliau reikia įdėti daug valios pastangų, kad jo atsikratytų, nusprendusi susilaukti kūdikio. Rūkančių mamų kūdikiai ne tik gimsta mažesnio svorio, turi didesnę tikimybę patirti staigią mirtį, tačiau kai kurie iš jų jau pirmosiomis dienomis kenčia nuo nikotino abstinencijos. Jie dažniau verkia, blogiau miega, yra irzlūs, reikalauja būti kuo ilgiau laikomi ant rankų. Tai vargina po gimdymo atsigaunančią mamą. Tačiau šis elgesys – tik maža dalis to, ką kūdikiui teks išgyventi per ateinančius jo gyvenimo dešimtmečius.
Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vyriausioji specialistė akušerijai Diana Ramašauskaitė sako, jog pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, kad rūkiusių moterų suaugę vaikai taip pat rūko.
„Su kuo tai susiję? Manoma, kad polinkis rūkyti perduodamas per centrinę nervų sistemą. Dar negimusiam naujagimiui tarsi užkoduojamas potraukis rūkyti“, – sako medikė.
Nikotinas lengvai patenka į placentą, o iš jos perduodamas kūdikiui. Taip aktyvuojami nikotino receptoriai, kurie toliau dalyvauja kūdikio smegenų vystymosi procese.
Remdamasi pasaulio organizacijų pateikiamais duomenimis sveikatos specialistė V. Andrejevaitė sako, jog vaikai, užaugę namuose, kuriuose kas nors rūko, 3 kartus dažniau pradeda rūkyti ir patys.
„Geriausias būdas sumažinti vaikų ir paauglių rūkymo riziką – tėvams mesti rūkyti“,– sako pašnekovė. Medikai pritaria, jog geriausia tai padaryti nusprendus susilaukti kūdikio.
„Kūdikis „rūko“ kartu su mama
Portalas cnn.com taip pat neseniai aprašė Nacionalinio aplinkos ir sveikatos mokslų instituto mokslininkų atliktą tyrimą. Mokslininkai išsiaiškino, jog rūkymas veikia žmogaus genus. Kai kurie genų pokyčiai išlieka net praėjus 3 dešimtmečiams po metimo rūkyti.
Portalas Dailymail.co.uk yra publikavęs „American Journal of Human Genetics“ („Amerikos žmogaus genetikos žurnalas“) tyrimą, kuriuo patvirtinta, jog į rūkančios nėščios moters organizmą patekusios kenksmingos medžiagos pakeičia ir kūdikio genus.
Maždaug pusė paveiktų genų yra atsakingi už plaučių ir centrinės nervų sistemos vystymąsi, taip pat už burnos, gomurio vystymąsi. Todėl rūkančių mamų vaikai turi didelę tikimybę gimti su „kiškio lūpa“, nevisiškai išsivysčiusiu gomuriu.
„Atradome neįtikėtinų dalykų, – sakė tyrimo vadovas, daktaras Stehpanie London. – Matome, kaip dar negimusio kūdikio genuose vyksta tokie patys pokyčiai, kaip ir rūkančio suaugusiojo. Kūdikis negali įkvėpti cigarečių dūmų, tačiau per placentą jis gauna lygiai tas pačias medžiagas. Atrodo, lyg jis rūkytų kartu su mama.“
Priklausomybė ne tik cigaretėms, bet ir maistui
Portalas nature.com taip pat akcentavo, jog nikotino dar įsčiose „paragavę“
kūdikiai yra linkę ne tik rūkyti, tačiau ir gausiau vartoti alkoholį bei maistą, kitaip tariant, linkę nutukti.
Niujorko Rockefellerio universiteto elgsenos neurobiologė Sarah Leibovitz su kolegomis tirdama žiurkes išsiaiškino, jog nikotinas padidina tam tikrų neuronų kiekį būsimo mažylio smegenyse.
Šie neuronai vėliau paskatina ląsteles gaminti tam tikro tipo hormonus ir palikuonys visam gyvenimui gauna didesnį apetitą ne tik nikotinui, alkoholiui, tačiau ir riebesniam, kaloringesniam maistui.
Ta pati mokslininkų komanda šiuo metu ieško atsakymo, kaip sustabdyti šią priklausomybę, kaip atstatyti nikotino kūdikystėje gavusio organizmo neuronus, kad būtų neutralizuota nėščios mamos prieš keletą ar keliolika metų padaryta žala. Deja, apčiuopiami rezultatai kol kas dar neskelbiami.
