Anot specialistės, rūkymas sukelia didesnę širdies ir kraujagyslių, plaučių ligų, vėžio, demencijų riziką, trumpina gyvenimo trukmę. Be to, rūkantys dažniausiai gali mažiau pinigų skirti kokybiškam maistui ar net medikamentams, o savo artimuosius paverčia pasyviaisiais rūkaliais.
Trūksta programų senyvo amžiaus žmonėms
Kad ir kada žmogus mestų rūkyti, tai padarius, ligų rizika sumažėja, o gyvenimo trukmė pailgėja.
Šiuos argumentus, E.Sadauskaitės-Pėlikienės teigimu, senyvo amžiaus žmonės turėtų išgirsti iš visų – šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, sveikatos priežiūros sistemos specialistų, įskaitant slaugytojus bei socialinius darbuotojus, vaistininkų, taip pat artimųjų ir kaimynų, kuriais senyvi žmonės kartais tiki labiau nei gydytoju.
Gydytoja apgailestauja, kad dėmesio senyvo amžiaus rūkaliams Lietuvoje vis dar skiriama nepakankamai. Bendrai apie sveikos gyvensenos principus kalba kai kurios organizacijos, tokios kaip Trečiojo amžiaus universitetas, „Bočiai“.
„Labai žaviuosi šiomis organizacijomis, kur žmonės skiria savo laiką ir energiją, organizuoja renginius ir paskaitėles, kviečia savo srities specialistus, palaiko nuolatinį ryšį su gydytojais geriatrais, domisi sveikata. Rūkymo problema, žinoma, irgi būna paminima“, – kalba E.Sadauskaitė-Pėlikienė.
Tačiau to, gydytojos teigimu, nepakanka. Trūksta specialiai senjorams pritaikytų programų, padedančių mesti rūkyti, algoritmų, kaip kalbėti apie metimą rūkyti su senyvo amžiaus žmonėmis, ir rekomendacijų.
„Kita problema, kad dalis programų, padedančių mesti rūkyti, yra internetinės, o tai ne visada patogu senyvo amžiaus žmonėms“, – sako E.Sadauskaitė-Pėlikienė.
Pirmasis žingsnis – pasisakyti artimiesiems
Sėkmės istorijų yra, tačiau jos pavienės. Dažniausiai senyvo amžiaus asmenys rūkyti meta ištikti sunkių ligų, kai sveikatos būklė nebeleidžia patiems pasirūpinti cigaretėmis, o artimieji cigaretės neduoda.
„Deja, esu mačiusi ir tokių rūkalių, kurie, net ir negalėdami patys atsistoti, toliau rūko kambaryje, gulėdami lovoje. Artimieji, gailėdami šeimos nario, palaiko tokį elgesį, teisina, esą „visą gyvenimą rūkė, dabar jau tikrai per sunku mesti“.
Šeimos ir aplinkinių nuostatos ir palaikymas metant rūkyti yra ypač svarbus aspektas“, – kalba E.Sadauskaitė-Pėlikienė.
Artimieji, gailėdami šeimos nario, palaiko tokį elgesį.
Motyvaciją daryti pokyčius savo gyvenime mažina depresija, demencija, nemiga, lėtinis skausmas ir kitos lėtinės, labai varginančios bėdos. Vis dėlto specialistams ir artimiesiems visada verta pradėti pokalbį.
„Kai kurie pacientai galvoja apie metimą rūkyti, tačiau niekam nesako ir nesiima veiksmų, nes nežino, ką daryti. Tokiu atveju gali labai padėti motyvacinis pokalbis ir keli paprasti patarimai ar nukreipimas tinkama linkme.
Pirmas ir bene svarbiausias žingsnis – apie norą mesti rūkyti pasakyti savo artimiesiems ir gydytojui, kreiptis pagalbos“, – sako gydytoja.
Veiksmingiausia taikyti kelis būdus
Metimo rūkyti būdai senyvo amžiaus žmonėms yra tie patys, kaip ir jauniems: tai pakaitinė nikotino terapija, receptiniai medikamentai, grupinė ar individuali psichoterapija, o veiksmingiausias būdas – kompleksinis.
Koją metant rūkyti vėlgi gali pakišti nepakankamas kompiuterinis raštingumas, nes ne visi senyvo amžiaus pacientai laisvai naudojasi internetu ir ne visi žino apie nikotino pleistrus ar kramtomąsias gumas, medikamentinį gydymą arba pagalbos mesti rūkyti programas.
Kai kuriose šalyse negalintiems mesti rūkyti iš karto rekomenduojama laikinai pereiti prie alternatyvių bedūmių priemonių, tokių kaip kaitinamojo tabako gaminiai. Vis dėlto gydytojos nuomonė apie tai rezervuota, nes, pasak jos, pokyčiai senyvame amžiuje kelia didesnį stresą.
E.Sadauskaitės-Pėlikienės teigimu, senyvo amžiaus žmonės kol kas nepatikliai žiūri į psichologo pagalbą ir jos dažnai atsisako. Verta žinoti, kad tokia pagalba Ligonių kasų yra kompensuojama, o psichologų konsultacijoms sveikatos priežiūros centruose nereikia siuntimo, galima tiesiog užsiregistruoti ir ateiti.
Plačią pagalbą metantiems rūkyti taip pat siūlo ir Priklausomybių ligų centras.
