Tačiau yra ir tamsesnė statistikos pusė – vis daugiau jaunuolių kasdien rūko elektronines cigaretes, daugėja rūkančių vyrų.
Dalis didžiųjų prekybos tinklų pastebi: rūkalų pardavimai mažėja. Prekybos tinklų atstovai mano, kad tam įtakos galėjo padaryti nuosekliai didėjantis akcizas rūkalams, dalį pirkėjų galėjo atbaidyti ir apie rūkymo žalą įspėjantys kraupūs paveikslėliai ant tabako gaminių pakuočių.
Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad šio prekybos tinklo ekspertai pastebi, jog rūkalų vartojimas mažėja stabiliai kiekvienais metais. Pašnekovės manymu, tai lemia nuo 2016 metų nuosekliai didėjantis akcizas rūkalams, prie šios tendencijos prisideda pakitęs visuomenės požiūris į sveiką gyvenseną ir atsakingesnio gyvenimo būdo pasirinkimas.
„Nuo 2016 metų rudens įsigaliojus naujai tabako gaminių direktyvai, kuomet ant cigarečių pakelių atsirado rūkymo žalą vaizduojantys paveikslėliai, stebime cigarečių pardavimų sulėtėjimą.
Šių metų kovo mėnesį padidinus akcizą rūkalams, prekybos tinkle IKI kas mėnesį fiksuojame vis didesnį cigarečių pardavimų smukimą. Tikėtina, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra didėjančios rūkalų pardavimo kainos, kurias įvertinę pirkėjai nusprendžia atsisakyti šio žalingo įpročio“, – kalba B.Čaikauskaitė.
Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė patvirtina taip pat pastebinti tokią tendenciją: „Dar 2015-aisiais fiksavome rūkalų pardavimų augimą mūsų tinkle, tačiau jau 2016-aisiais šių prekių pardavėme beveik tiek pat, kiek ir 2015-aisiais, o šiais metais pastebime nedidelį rūkalų pardavimų kiekio mažėjimą.
Manome, kad tokias tendencijas lėmė būtent akcizų didinimas ir kitų priemonių įvedimas.“
Tačiau prekybos tinklo „Maxima“ duomenys – kitokie. „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento vadovas Jaunius Špakauskas sako, kad pastaraisiais metais pastebėtas tabako gaminių pardavimų kiekio augimas, siekęs iki 10 proc.
„Pagrindine to priežastimi laikytume sugriežtėjusią ir efektyvesnę kontrabandos kontrolę, kuri paskatino pirkėjus tabako gaminius įsigyti legaliai. Be to, 2016-aisiais įsigaliojus ES Tabako produkto direktyvos „antrosios versijos“ reikalavimams, tabako gaminių gamintojai ir tiekėjai per neilgą laiką turėjo įvesti naują tabako gaminių ženklinimą, ir šie pokyčiai privertė rinką kiek stagnuoti.
Pavyzdžiui, keičiantis gaminių pakuotėms, kurį laiko trūko tam tikrų tabako gaminių, tai turėjo įtakos ir mažėjusiems parduodamų tabako produktų kiekiams“, – pasakoja J. Špakauskas.
Pasak „Maxima“ atstovo, 2016-ųjų kovą padidėjęs akcizas tabako gaminiams jų pardavimams padarė minimalią įtaką. „Panašiai galėtume vertinti ir vadinamųjų grafinių perspėjimų, kurie, pagal sumanymą, rūkančiuosius turėtų atgrasyti nuo tabako gaminių vartojimo, veiksmingumą“, – sako jis.
Perka daugiau kontrabandinių?
Statistiniais Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, muitinės sulaikyti tabako gaminių kiekiai 2014–2016 metais augo. 2014-aisiais buvo sulaikyta 117, 2015-aisiais – 219, o 2016-aisiais –238 mln. pakelių. 2017-ųjų sausio–kovo mėnesiais muitinės pareigūnai sulaikė tabako gaminių už 6,5 mln. eurų, pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų dėl tabako gaminių kontrabandos ir (ar) neteisėto disponavimo, t. y. 15 proc. mažiau nei tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis pastebi, kad VSAT cigarečių kontrabandos sulaiko mažiau. Pasak jo, išaugusi sienos kontrolė mažina kontrabandininkų drąsą.
„2015 metais VSAT sulaikė 2227586, 2016-aisiais – 1166384 kontrabandinių cigarečių pakelių, iki birželio vidurio sulaikyta 457612 pakelių. Pastebimą sulaikymų mažėjimo tendenciją gali lemti kelios priežastys. Viena iš jų yra ta, kad 2015-aisiais buvo sulaikyti keli labai dideli kroviniai, ir tą statistiką jie patempė į viršų.
Neatmestina ir tai, kad sienos su Baltarusija apsaugos stiprinimo darbai – naujų technologijų, stebėjimo sistemų diegimas turi įtakos. Kuo labiau, šiuolaikiškiau, patikimiau yra saugoma siena, tuo tie skaičiai labai mažėja. Tačiau taip pat ryškiai pastebima, kad landų ieškoma ten, kur nėra tų sistemų“, – kalba G.Mišutis.
Tačiau rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2010–2016 m. nelegalioje rinkoje esančių cigarečių procentinė dalis nuolatos mažėja. 2015–2016 metais jų sumažėjo 2,2 proc. – nuo 19,7 iki 17,5 proc.
Suaugusieji rūko stabiliai, jaunimas renkasi tabako alternatyvas
NTAKD direktoriaus pavaduotoja G.Belian sako, kad tarp rūkančių suaugusiųjų statistinė padėtis stabili jau beveik dešimtmetį.
„2008-aisiais 66 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad bent kartą gyvenime rūkė ar bandė rūkyti, 2016-aisiais – 66,6 proc. Tačiau paskutinį 2016-ųjų mėnesį rūkė 49,2 proc. vyrų, o 2008-aisiais tokių buvo 40 proc., tuo metu rūkančių moterų sumažėjo – 2008-aisias rūkė 23,5, o 2016-aisiais – 19,5 proc. moterų. Taigi suaugusiųjų statistika išlieka stabili, tuo metu rūkimo statistika tarp vaikų ir paauglių – mažėja.
Paskutinių tyrimų duomenimis, rūkymas tarp 15–16 metų paauglių Lietuvoje per ketvertą metų sumažėjo 13 proc. Rūkančių paauglių Lietuvoje yra 24 proc. Tiesa, atsiranda naujų iššūkių – įprastiniai tabako gaminiai užleidžia vietą elektroninėms cigaretėms. 2015-aisiais atliktas tyrimas atskleidė, kad tokias cigaretes yra rūkę 16 proc. jaunuolių, 10 proc. jų daro tai kasdien“, – pažymi pašnekovė.
Pasak G.Bielian, tabako gaminių kainą yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių tabako gaminių vartojimo mažėjimą tarp jaunuolių, todėl būtų galima svarstyti galimybę akcizais apmokestinti elektroninių cigarečių skystį.