Rusų kalbos mokytojas Sergejus Kozlovas, dirbantis Kauno Juozo Urbšio progimnazijoje, Varpo gimnazijoje bei Herojaus mokykloje, sako, kad nuotolinis mokslas labai stipriai paveikė ne tik mokinių, bet ir mokytojų gyvenimą.
„Nė už ką nenorėčiau, kad nuotolinis mokymas sugrįžtų, nes tai ne į naudą vaikų gebėjimams. Pats pasiskiepijau iškart, kai tik buvo tokia galimybė ir džiaugiuosi, kad kolegos taip pat žengė tuo pačiu keliu“, – sako mokytojas.
Supranta, kad skiepai būtini
Kaip pasakoja Sergejus, jam teko susidurti su COVID-19 virusu, tačiau jis džiaugiasi, kad persirgo lengvai ir greitai, o kad apskritai sirgo, sužinojo atlikęs antikūnų tyrimą prieš skiepą.
„Kadangi antikūnų nebuvo daug, jau kovo mėnesį galėjau pasiskiepyti. Tiesa, buvo ir šalutinis poveikis, tačiau viskas įveikiama. Juk dirbu su vaikais, kontaktiniu būdu, o mokymas vaikams labai svarbus. Jiems reikia matyti mokytoją, jo klausyti, išgirsti. Tai ne tik kontaktinis ugdymas, tai ir ypač reikalingas psichologinis aspektas“, – sako S.Kozlovas.
Jis priduria, kad ir mokytojams nėra lengva mokyti nuotoliniu būdu. Būdamas už kompiuterio ekrano, tu negali suvaldyti mokinių ar priversti dalyvauti pamokoje.
„Kokių tik nebūdavo situacijų. Ir internetas dingo, ir kamera neveikia... Vaikai per tuos porą metų, kai teko mokytis nuotoliniu būdu, labai atsipalaidavo, o žinios – suprastėjo. Jeigu šiais metais mums reikės vėl eiti mokytis nuotoliniu, išprotėsiu“, – juokiasi Sergejus, kuris yra ir dvyliktokų auklėtojas. Mokytojas sako, kad kai kurie mokiniai laikys rusų kalbos egzaminus, o paruošti per nuotolį mokinius – sudėtinga.
„Kitas niuansas – ryšys tarp mokytojo ir mokinių. Jaučiu, kad jis nutrūko, o kaip jį susigrąžinti per šiuos metus, aš neįsivaizduoju“, – sako S.Kozlovas, pastebintis neigiamas nuotolinio mokymosi pasekmes.
Nuotolinis mokymasis sukuria svetimumo ir atotrūkio jausmą
Mokytojas prisimena, kad nuotolinio mokymosi pradžia buvo gana sklandi technine prasme, kadangi visi buvo aprūpinti kompiuteriais, tačiau mokiniai pamokas pramiegodavo daug dažniau nei gyvai eidami į mokyklą.
„Didžiajai daliai nuotolinis mokymasis tikrai neišėjo į gera. Žinoma, negaliu nepastebėti, kad kai kuriems vaikams, atsižvelgiant į jų charakterį, bendravimo ypatumus, toks mokymasis tiko, tačiau žinios suprastėjo visiems be išimties. Be to, ir patys vaikai mėgsta piktnaudžiauti nuotoliniu mokymųsi, neprisijungti, aiškinti, kad visi dirba namie, tad interneto tinklas perkrautas“, – juokiasi Sergejus Kozlovas priduriantis, kad tokie buitiniai trikdžiai išveda iš pusiausvyros.
Didžiajai daliai nuotolinis mokymasis tikrai neišėjo į gera.
Jis pasakoja, kad dabar, pradėdamas naujus mokslo metus, parengė užduotis mokiniams, kad jie sklandžiai sugrįžtų ir prisimintų, ko mokėsi. Pasirodo, daugelis pamiršo, kaip rašyti ir kaip skaityti. „Gerai, kad vaikai labai greitai mokosi ir vejasi. Matau, kad jau žiba mokinių akys. Mes pasikalbėjome, kad daugelis labai norėjo sugrįžti į mokyklą, pasiilgo draugų... Juk negali visą dieną sėdėti prie kompiuterio ir žaisti kompiuterinius žaidimus. Vaikai evoliucionuoja ir nestovi vietoje“, – sako mokytojas.
Mokiniai džiaugiasi, kad mokytojai skiepijasi
Sergejus paklaustas, kaip kiti mokytojai vertina skiepus, sako, kad jo kolegos supranta, kad yra atsakingi ir už mokinius, ir už savo poelgius.
„Vaikai protingi – jie girdi, ką šneka aplinkiniai, visuomenė. Esu ir aš sulaukęs klausimo, ar nesu antivakseris, tad mokiniai džiaugiasi, kad mokytojai pasiskiepiję – juos tai nuramina tokioje įtemptoje situacijoje
Beje, ir patys mokiniai drąsiai skiepijasi – bent jau didžioji dalis jų pasiryžo skiepams. Mano aplinkoje sergančiųjų buvo labai daug. Atrodė, kad liga tolima ir mūsų nepasieks, daugelis net juokėsi iš tos baimės, tačiau matome, ką turime.
Kai suserga tavo artimas, mokiniai, žinoma, tai gąsdina. Propagandos irgi yra su kaupu. Mano paties tėvai su tuo gyveno, tad priėmiau sprendimą išjungti visus rusiškus kanalus ir šiandien jie žiūri visai kitus kanalus bei mato situaciją kur kas plačiau pasaulio akimis“, – pasakoja S.Kozlovas.
Jis sako, kad turime pasitikėti mokslu, juolab, gyvename XXI amžiuje ir negalime stovėti vietoje. „Kai tik buvo galimybė skiepytis, iškart pasiskiepijau ir nuvežiau savo tėvus padaryti to paties. Šiandien jie tuo labai džiaugiasi! Juokaujame ir ironizuojame, kad niekas jų nesučipavo ir nevaldo, o namuose puikiai veikia interneto ryšys.
Kai tik buvo galimybė skiepytis, iškart pasiskiepijau ir nuvežiau savo tėvus padaryti to paties.
Kartais reikia žmones paskatinti, padrąsinti, nes kitiems trūksta žinių ir iš to kyla baimės. Mano kolegos taip pat visi pasiskiepiję. Turime suprasti, kad mokytojas – viešoje erdvėje labai matoma ir pastebima profesija, turime rodyti pavyzdį ir kitiems“, – sako rusų kalbos mokytojas.
Paklaustas, ką pasakytų žmogui, kuris abejoja skiepais ar bijo skiepytis, sako, jog savo aplinkoje jis turi nuo koronaviruso mirusių žmonių, kurie savo laiku nepasiskiepijo: „Aš nesigailiu, kad skiepijausi, tad ir kitus tik galiu paskatinti tą padaryti. Svarbu nepasiduoti propagandai – juk vyresnė karta tik dabar atranda socialinius tinklus ir juose atrasta informacija dar labiau paaštrina ir taip įtemptą būseną. Sąmokslo teorijos manęs neveikia“, – Sergejus ragina būti kritiškesniems informacijai.
