Kodėl po smagios pramogų nakties atsliūkina blogybė, daugybę moterų ir vyrų priverčianti vaitoti: „Mirštu!“? Klaikiai skauda galvą, maudžia skrandį, pykina, silpna, troškina, muša prakaitas, neritmingai plaka širdis...
O ko kito tikėtis, kai organizmas apsinuodija alkoholio skilimo produktais ir patiria dehidrataciją? Be to, daugeliui žmonių dėl karštligiško tempo ir nesveikos mitybos stinga vitaminų ir antioksidantų. Pastarųjų trūkumas lėtina reakcijas, nuo kurių priklauso, kaip greitai bus suskaidyti ir pašalinti alkoholio skilimo produktai.
Toksikologai tvirtina, kad vaistų nuo pagirių nėra. Žmogus tegali pasilengvinti būklę vienaip ar kitaip skatindamas organizmą greičiau apsivalyti nuo nuodų ir slopindamas pagirių simptomus. Bet reikia turėti galvoje, jog tai darantys vaistai, kad ir tie, kurie mažina galvos skausmą, dar labiau apkrauna kepenis, ir taip sunkiai plušančias, kad susidorotų su alkoholiu. Todėl bet kokius medikamentus patartina vartoti saikingai ir tik tada, kai be jų neįmanoma išsiversti. Kuo juos pakeisti? Ko nedaryti vakarėlio metu?
Štai keletas gydytojo toksikologo Raimundo Purvanecko patarimų.
- Nereikėtų pasikliauti riebiais užkandžiais: jie nesumažina alkoholio poveikio organizmui – jį tik sulėtina. Be to, apsunkina virškinimo sistemos darbą.
- Maišant skirtingus alkoholinius gėrimus didėja tikimybė apsinuodyti, todėl vakarėlyje geriau gurkšnoti vieną ir tą patį.
- Pravartu paisyti taisyklės: „Daugiau vandens, sulčių, kitų nealkoholinių gėrimų, mažiau svaigalų.“
- Pagirioms malšinti taip pat reikia skysčių – vandens (galima su medumi), arbatos. Labai tinka iš anksto pasiruoštas gėrimas iš džiovintų slyvų, razinų ir abrikosų: jame gausu kalio, magnio, kitų elektrolitų, reguliuojančių organizmo skysčių apykaitą, skatinančių detoksikaciją, palaikančių širdies veiklą. Vartojant alkoholį jų netenkama labai daug.
- Pagiriojantis alkoholio reikia vengti.
- Aspirinas negelbsti nuo pagirių nei vartojamas prieš vakarėlį, nei po jo. Jis neslopina alkoholio poveikio, jo neskaido ir neskatina pasišalinti iš organizmo.
Mokslininkai nesnaudžia
Prieš porą metų daug kalbų paskatino kinų mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai. Jie aiškinosi, kaip prie alkoholio skaidymosi prisideda 58 skirtingi maisto produktai. Patekęs į organizmą alkoholis iš pradžių tampa nuodingu acetaldehidu, sukeliančiu pagirių simptomus, o šis, savo ruožtu, virsta nepavojingu, su pagirių simptomais nesusijusiu acetatu. Kinai paskelbė, kad „Sprite“ ir karbonizuotas (su anglies dioksidu) vanduo mažina blogojo etapo trukmę, t. y. greitina acetaldehido skilimą.
Alkoholį skaido enzimai, kurių darbą spartina antioksidantai ir elektrolitai, o jų nei „Sprite“, nei paprastame gazuotame vandenyje nėra.
Tačiau pagirių specialistas daktaras Jasonas Burke’as įspėja tuos, kurie apsidžiaugė pagaliau sužinoję, kuo gelbėtis: „Nei „Sprite“, nei gazuotas vanduo neturi jokių stebuklingų elementų. Juose nėra antioksidantų ar vitaminų. Alkoholį skaido enzimai, kurių darbą spartina antioksidantai ir elektrolitai, o jų nei „Sprite“, nei paprastame gazuotame vandenyje nėra. Šie gėrimai tegali sumažinti dehidrataciją, bet nesitikėkite, kad juos siurbčiodami vakarėlio metu arba kitą rytą išvengsite pagirių simptomų.“
Nežinia, ar kas nors moksliškai analizavo, kaip veikia organizmą raugintų kopūstų sriuba, agurkinė, ukrainietiški barščiai – tradiciniai pagirių simptomų naikintojai mūsų krašte, tačiau maisto chemijos specialistė iš Kalifornijos universiteto daktarė Alyson E. Mitchell ištyrė populiarią Naujajame Orleane sriubą „Yakamein“, dar vadinamą „sena blaivintoja“. Mokslininkė padarė išvadą, kad šiam patiekalui toks vardas prigijo ne veltui. Internete rasite jo receptų, o dažniausi šios sriubos komponentai – lakštiniai, jautiena, vištiena, krevetės, kietai virti kiaušiniai ir aštrus sūrus sultinys su sojų padažu.
