Virusai mutuoja ir mutuos
„Virusų kaita ir mutacijos vyksta nuolat, o žmogus su savo veikla prie šios kaitos labai prisideda. Puiki iliustracija – dabartinis koronavirusas, kurio kilmė iki šiol neaiški.
Buvo prielaidų, kad jo paplitimas susijęs su žmogaus skverbimusi į laukinę gamtą. Kai kurie laukiniai gyvūnai naudojami kinų liaudies medicinoje ar kulinarijos pavelde, ir jeigu iš jų gauta žaliava buvo prastai termiškai apdorota, tai galėjo išplatinti virusą, prie kurio gyvūnai jau buvo prisitaikę, o žmogus – dar ne.
Kita vertus, jeigu Kinijos mokslininkai neatsargiai dirbo laboratorijoje, tinkamai nesisaugojo, jie, patys to nežinodami, galėjo užsikrėsti virusu ir jį išplatinti – visiškai nesąmoningai, o ne todėl, kad norėjo pakenkti“, – SARS-CoV-2 kilmės prielaidas vardijo pašnekovas.
Pasak mokslininko, šiais laikais pasaulis tapo labai mažas, žmonės labai daug juda, intensyviai migruoja net tarp žemynų, yra daug vietovių, kuriose žmonės gyvena labai tankiai, o taip sudaromos galimybės, viena vertus, atsirasti naujiems virusams, kita vertus, atgimti senoms ligoms.
Užkrečiamų ligų plitimui įtakos turi ir klimato atšilimas, kadangi sudaro sąlygas plisti jas platinantiems gyviams, pavyzdžiui, erkėms, uodams.
„Jau dabar maliariją platinantys uodai slenka iš pietų į šiaurę. Taigi ateityje ir Lietuvoje galime sulaukti maliarijos atvejų. Ir su tuo reikės išmokti gyventi, kaip moka su šiomis ligomis gyventi pietinių kraštų gyventojai. Šalyse, kuriose paplitusi maliarija, gyventojai saugosi uodų, o į Lietuvą atvykę pabėgėliai, įgėlus uodui, kelia paniką ir kviečia gydytoją. Jie taip nebijo erkių, nes nežino apie jų keliamus pavojus, o uodas jų šalyje – pagrindinis žmonių žudikas.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad mes galime nuvykti į tokias teritorijas, kuriose vietiniai žmonės turi įgiję imunitetą nuo tam tikrų ligų, o mums jos gali būti mirtinai pavojingos. Pavyzdžiui, Indijoje, į kurią plūsta daug žmonių iš viso pasaulio, yra didelis pasiutligės paplitimas, kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse nėra visiškai išnaikintas poliomielitas ir neskiepytas žmogus gali juo užsikrėsti. Ne veltui į kai kurias šalis be tam tikrų skiepų tiesiog neįleidžiama“, – pasakojo S.Čaplinskas.
Virusai sugeba užsikonservuoti
Kaip virusai – šie maži mikroorganizmai – sugeba išlikti tokie gajūs ir atsparūs aplinkai?
„Kartais aš juokauju, kad galima užduoti klausimą – virusas yra gyvas ar negyvas? Iš tiesų tai tarpinė būsena tarp gyvosios ir negyvosios gamtos. Virusas tampa „gyvu“, kai patenka į jam tinkamą daugintis ląstelę – žmogaus, gyvūno ar bakterijos. Dėl šios tarpinės būsenos jis ir gali išlikti šimtus tūkstančių metų užsikonservavęs tam palankioje terpėje, pavyzdžiui, lede, laukdamas tinkamo momento ir šeimininko, kuriame atgytų ir pradėtų daugintis“, – svarstė pašnekovas.
Tirpstantys ledynai – viena iš tokių terpių, kurios sudaro sąlygas virusams „atgyti“, t. y. atrasti ląstelę, kurioje galėtų pradėti daugintis. Todėl, mokslininko manymu, visai įmanoma, kad ateityje atsiras visiškai nauji arba „atgims“ seni virusai, apie kurių egzistavimą mes net neįtarėme. Net jei mūsų protėviai su jais buvo susidūrę, mes apsaugos nuo jų greičiausiai neturėsime. Konkretus pavyzdys – dabartinis koronavirusas. Nors buvo pastebėta, kad kai kurie žmonės turi antikūnų, kurie iš dalies prieš jį reaguoja, nes jie buvo susidūrę su kitais giminingais koronavirusais ir įgavo kryžminį imunitetą, jo ne visada užtenka apsaugoti nuo naujos ligos.
Viena iš naujos realybės aplinkybių, kad per pastaruosius 50 metų sergamumas užkrečiamomis ligomis išaugo net 4 kartus.
Bet kuriuo atveju ši pandemija sugriovė iliuziją, kad žmonija jau sugeba valdyti daugelį Žemėje vykstančių procesų.
„Beje, tą patį parodė ir ankstesnės pandemijos, kurių turėjome ne vieną (ŽIV, ispaniškas gripas, Ebola, SARS ir pan.), tačiau jos dėl įvairių priežasčių nepasiekė tokios didelės apimties ir taip neišplito į absoliučiai visus žemynus. Tad žmonės nepadarė išvadų“, – teigė virusologas.
Kokios ateities perspektyvos
Pasak S.Čaplinsko, nuo pat pandemijos pradžios Pasaulio sveikatos organizacijos bei Europos Komisijos ekspertai pabrėžė, kad mes turime išmokti gyventi naujoje realybėje. Viena iš naujos realybės aplinkybių, kad per pastaruosius 50 metų sergamumas užkrečiamomis ligomis išaugo net 4 kartus. Tai reiškia, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas sudarė sąlygas atsirasti naujoms ligoms ir atgimti senoms.
„Viena iš liūdnai pagarsėjusių citatų biomedicinos istorijoje – „Atėjo laikas uždaryti infekcinių ligų knygą ir paskelbti karą su maru laimėtą“ – priskiriama JAV vyriausiajam chirurgui dr. Williamui H. Stewartui (apie 1965–1969 m.). Tačiau nieko panašaus neįvyko.
Dabar aiškiai matome, kad su užkrečiamomis ligomis gyvensime visą laiką. Todėl reikia išmokti prie jų prisitaikyti, nors bus ir tokių periodų, kai mes kovą su jomis pralaimėsime. Juk ir dabar matome – skirtingose šalyse tam tikras distancijas laimi tai virusas, tai žmonės. Jėgų pranašumas nuolat keičiasi.
Buvo prognozuojama, kad vasarą viruso plitimas sulėtės – taip ir atsitiko, bet niekas nebemano, kad jis išnyks. Deja, dar nesulaukėme rudens, o jau vėl susirgimų skaičiai kyla.
Kiek ilgai ir koks didelis bus šis kilimas šaltuoju metų laikotarpiu, priklausys nuo daugelio veiksnių, bet pirmiausia nuo žmonių. Pasaulio mokslininkai mano, kad po metų ar kitų šis virusas taps toks pats, kaip ir kiti koronavirusai, su kuriais mes jau išmokę gyventi. Kuo toliau, tuo didesnė žmonių dalis bus įgijusi jam imunitetą, susirgimų bus, bet bus daug mažiau sunkių ligos formų ir prarastų gyvybių.
Kita vertus, mokslo ir medicinos pažanga nuteikia optimistiškai, nes leidžia išsaugoti daug daugiau gyvybių nei ankstesniais laikais. Net sunku patikėti, kad buvo įmanoma taip greitai identifikuoti ligos sukėlėją, taip greitai sukurti diagnostikos metodus, išsiaiškinti viruso veikimo mechanizmą, sukurti gydymą, kuris didele dalimi padeda, ir svarbiausia, sukurti ypač efektyvią vakciną“, – apibendrino pašnekovas.
