Geriau iš nosies ar iš seilių?
Pašnekovo teigimu, testo rezultatas priklauso nuo keleto veiksnių. Vienas iš jų – antigeno kiekis tiriamojoje medžiagoje, t. y. kiek rasta specifinio baltymo. Tas kiekis pakankamai greitai gali kisti. Pavyzdžiui, ryte testas neigiamas, vakare – jau teigiamas.
„Taip pat svarbu, kaip paimta medžiaga, kaip giliai buvo įkištas tamponas. Jeigu žmogus ima čiaudėti ar ašara ištrykšta, tikėtina, kad mėginys buvo paimtas teisingai. Tiriamoji medžiaga turi būti paimta nuo gleivinės, neužtenka pamakaluoti prie nosies krašto. Kai testą atlieka sveikatos priežiūros darbuotojas, jis turi patirties ir moka paimti mėginį. Vaizdžiai kalbant, negaili žmogaus, nes supranta, kodėl tai daro. Žmonės ne visada paima mėginį teisingai – tai viena iš savityros problemų, dėl kurios testo rezultatas būna netikslus“, – aiškino mokslininkas.
Pastaruoju metu žmonės tarpusavyje dažnai išsako nuostatą, kad testai iš nosiaryklės yra tikslesni nei iš seilių, t. y. dažniau parodo ligą, kai ji jau yra. S.Čaplinsko teigimu, kai kuriais atvejais yra netgi atvirkščiai, tačiau tai jau priklauso nuo konkretaus testo kokybės, kur testas įsigytas, kaip laikytas ir pan. Žinoma, visi Lietuvoje parduodami testai turi sertifikatus, tačiau išsiaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis jie yra validuoti (t. y. patikrinta jų kokybė ir tinkamumas), paprastai yra neįmanoma. Todėl belieka pasitikėti gamintoju ar pardavėju.
Ką reiškia teigiamas rezultatas
Kadangi antigeno testas rodo, ar rastas viruso baltymas, teigiamas rezultatas, pasak pašnekovo, reiškia, kad 100 proc. žmogus yra užkrečiamas. Kitaip tariant, šis testas tiksliausiai parodo, ar žmogus pavojingas aplinkiniams. Anksčiau plačiai naudotas PGR testas užsikrėtimą virusu gali parodyti anksčiau, tačiau žmogus tuo metu dar gali būti neužkrečiamas. Ir atvirkščiai, po ligos PGR testas dar gali būti teigiamas, bet virusas jau nepilnavertis ir neužkrečiamas.
„Taip yra todėl, kad PGR testas parodo, kad rasta RNR medžiaga, bet neieško baltymo, o RNR, jeigu aplinkui nebus pilnaverčio baltymo, nėra užkrečiama“, – teigė S.Čaplinskas.
Paklaustas, nuo kurios užsikrėtimo dienos antigeno testas jau rodo esamą ligą, pašnekovas tikino, kad vienareikšmio atsakymo dienomis ar valandomis nėra. Faktas tik tai, kad simptomų dar gali nebūti arba jau nebūti.
„Jeigu antigeno testas teigiamas, žmogus, net neturėdamas simptomų, jau yra užkrečiamas. Lygiai taip pat po ligos jis jau gali neturėti simptomų, bet jo testas vis dar teigiamas. Todėl pasveikus, prieš einant į žmones, visada vertėtų pasidaryti antigeno testą. Neužtenka palaukti, kol nebėra simptomų“, – patarė virusologas.
Pasak jo, testavimasis svarbus ir dėl to, kad vis daugiau žmonių serga be simptomų, bet yra užkrečiami kitiems. Antikūnų tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 proc. žmonių, turinčių antikūnų prieš COVID-19, nežino, kad buvo užsikrėtę virusu.
Kaip trumpėja inkubacinis periodas
S.Čaplinskas savo feisbuko paskyroje pasidalino, kaip, keičiantis koronaviruso atmainoms, trumpėjo ligos inkubacinis periodas, t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo. Pasak jo, ši informacija svarbi atvejo diagnostikai, valdant kylančias grėsmes, apskaičiuojant kontaktų atsekimo ir antrinio atvejo stebėjimo trukmę bei kuriant visuomenės sveikatos programas, kuriomis siekiama sumažinti ligas sukeliančių virusų plitimą:
SARS-CoV-2 alfa variantas – 5 dienos;
SARS-CoV-2 beta variantas – 4,5 dienos;
SARS-CoV-2 beta/gama variantas – 5,1 dienos;
SARS-CoV-2 delta variantas – 4,41 dienos;
SARS-CoV-2 omikron variantas – 3,42 dienos.
„Taigi, keičiantis dominuojančiai SARS-CoV-2 atmainai nuo alfa iki omikrono, inkubacinis laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo ar pirmo teigiamo COVID-19 testo rezultato palaipsniui mažėjo nuo 5 iki 3,4 dienos. Tai rodo nauja sisteminė apžvalga ir metaanalizė. Mažiau nei ketvirtadalis COVID-19 atvejų skleidė infektabilų virusą PRIEŠ pasireiškiant simptomams (t. y. buvo užkrečiami). Po 5 saviizoliacijos dienų nuo simptomų atsiradimo 2/3 atvejo pacientai vis dar buvo užkrečiami, tačiau su mažesniu infektabilaus SARS-CoV-2 plitimu“, – komentavo mokslininkas.
