„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

S.Čaplinskas: kokią įtaką mūsų gyvenimui turės naujausios žinios apie koronavirusą

Kokias pamokas, suvaldant COVID-19 pandemiją, per pastaruosius mėnesius išmoko pasaulis ir Lietuva? Atsakydamas į šį klausimą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas trečiadienį vykusioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) surengtoje nuotolinėje konferencijoje „Lietuva ir COVID-19: patirtys, pamokos ir perspektyvos“ pabrėžė, kad teko paneigti daugybę pirminių spėjimų apie koronaviruso elgseną.
COVID-19 punktas Radviliškyje
COVID-19 punktas Radviliškyje / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Ar karantino priemonės buvo perteklinės?

Pasak S.Čaplinsko, per mažiau nei 20 metų, tai trečias virusas, kuriam pasaulis buvo nepasiruošęs ir kuris sukėlė pasaulyje sąmyšį. Ir nors apie jį jau žinome daug, su nauja informacija klausimų atsiranda dar daugiau.

Pavyzdžiui, kai dabar kritikuojame Švedijos pasirinktą taktiką neįvesti karantino, tuomet, kai toks sprendimas buvo priimtas, nebuvo žinoma, kad kolektyvinis imunitetas nesusiformuos taip greitai. Todėl dabar, užuot vien kritikavus, pats laikas pasimokyti iš savo klaidų.

„Jeigu vienas sergantis žmogus užkrečia daugiau nei vieną žmogų, tai reiškia, kad virusas toliau plinta nevaldomai. Kitas klausimas, kaip sparčiai. Turbūt visi sutiksime, kad karantino priemonės Lietuvoje buvo įvestos laiku, tačiau dabar jau aišku, kad kai kurios jų buvo perteklinės ir užsitęsė per ilgai. Mes, medikai, puikiai žinome, kad reikia nuolat išlaikyti balansą tarp naudos ir galimos žalos, nesvarbu, kas tai būtų: skiriamas vaistas, diagnostinė, gydymo procedūra ir pan.

Šiuo atveju karantinas buvo reikalingas tam, kad visuomenė ir sveikatos apsaugos sistema pasiruoštų susidūrimui su juo. Ir tai buvo visai neblogai padaryta, nepaisant to, kad daug ką reikėjo išmokti iš naujo, kadangi pastaruoju metu infekcinių ligų aktualija buvo neigiama.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

Tarkime, ar nauja, kad reikia taikyti infekcinės kontrolės priemones asmens sveikatos priežiūros įstaigose? Arba kad reikia atskirti karščiuojančius vaikus nuo nekarščiuojančių? Visa tai puikiai žinoma. Deja, nors koronaviruso žalą pavyko suvaldyti klinikine prasme, netiesioginę žalą turbūt jausime ilgai, nes šiuo aspektu virusas smogė labai stipriai“, – svarstė pranešėjas.

Kiek laiko reikia izoliuoti ligonį

Pasak S.Čaplinsko, vis dar išliekanti problema – be simptomų sergantys žmonės. Tyrimų duomenimis, 45 proc. užsikrėtusiųjų virusą aplinkiniams paskleidžia patys dar neturėdami simptomų, o pusei iš jų simptomai taip ir nepasireiškia.

„Pagalvokime, kokia situacija yra pas mus, jeigu mes dažniausiai diagnozuojame simptominius atvejus. Tai reiškia, kad pusės sergančiųjų galimai nenustatome. Juolab kad vos prasidėjus pandemijai, neturėjome diagnostikos priemonių, žmonės nebuvo testuojami, todėl iš karto buvo užprogramuota, kad vos tik mes atšauksime karantiną, stebėsime didelį infekcijos plitimo šuolį.

Šiuo metu susiduriame su dar viena didele problema. Tiek į mūsų centrą, tiek man asmeniškai skambina žmonės ir sako: „Jeigu būčiau žinojęs, kad mane pasodins į tokį ilgą karantiną, kai nejaučiu jokių simptomų, jokiais būdais nebūčiau ėjęs tirtis.“ Iš čia mano klausimas: jeigu visuomenė nesupras, nepriims ir nepalaikys viruso suvaldymui taikomų priemonių, negalėsime tikėtis didesnio postūmio įveikiant šią epidemiją“, – aiškino virusologas.

Taigi kiek laiko užsikrėtęs žmogus turėtų būti izoliuotas? Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sergant lengva forma virusas išskiriamas iki 10 dienų. Vieno tyrimo metu net septintą dieną jau nebuvo išskirtas virusas, nors PGR testas vis dar buvo teigiamas. Todėl atsiranda naujų pasiūlymų dėl izoliacijos trukmės.

„Reikia suprasti, kad kol atsiranda naujos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, praeina šiek tiek laiko, nes reikia atlikti tam tikras biurokratines procedūras. Mes, specialistai, tarpusavyje bendraudami pasikeičiame informacija, kuri dar viešai nepublikuota, todėl natūralu ir logiška, kad kartais nacionalinės rekomendacijos ar pasiūlymai gali atsirasti ir anksčiau.

Taip pat norisi iškelti klausimą, ar reikia izoliuoti gydytoją, kuris turėjo kontaktą su kitu gydytoju, gydžiusiu COVID-19 sergantį ligonį? Mano galva, tai yra vienas iš eilinių absurdų, nes ima atrodyti, kad visos kitos sveikatos problemos nebeegzistuoja. Vieninteliu tikslu tapo įveikti COVID-19. Bet juk izoliacija ar tam tikros kitos priemonės, taikomos siekiant pažaboti viruso plitimą, yra tik priemonės, o ne tikslas. Kai tai tampa tikslu, kenčia bendra visuomenės sveikata“, – įsitikinęs pranešėjas.

Kodėl vieni serga, kiti – ne

Pasak statistikos, dažniausiai užsikrečiama namų ūkio sąlygomis arba darbovietėje. Tuo tarpu užsikrėsti prekybos centre prasilenkiant su sergančiuoju, S.Čaplinsko manymu, yra mažai tikėtina, ypač jeigu dėvimos kaukės. Todėl, jo teigimu, svarbiausia koncentruotis į tas vietas, kuriose pavojus didžiausias, diagnozuoti žmogų, kai jis vos tik užsikrėtė, ir kuo greičiau diagnozuoti jo kontaktus, kol jie dar neužkrėtė kitų žmonių.

Jeigu reikia ilgai laukti testo rezultatų ir po to ilgai karantinuotis, kai neaišku, ar tam yra objektyvios priežastys, žmonės, kaip jau minėta, nesupras ir nesilaikys rekomendacijų, ir tikslas suvaldyti virusą nebus pasiektas.

Dalinį ląstelinį imunitetą virusui gali turėti net 40–60 proc. žmonių.

„Deja, kolektyvinis imunitetas taip greitai nesusiformuoja. Ir netgi tose teritorijose, kurios buvo labiausiai pažeistos, antikūnus turi daugiausiai 20 proc. žmonių. Kita vertus, yra įdomūs duomenys iš vieno žvejybinio laivo, kuriame iš 30 žmonių nė vienas neužsikrėtė nuo infekuotojo. Greičiausiai jie turėjo tam tikrą imunitetą, nes anksčiau buvo susidūrę su giminingais koronavirusais. Dalinį ląstelinį imunitetą virusui gali turėti net 40–60 proc. žmonių. Kitas kausimas, kiek jis stiprus ir kiek daug viruso bus patekę į organizmą. Jeigu bus laikomasi atstumo, bendraujama trumpai ir dėvimos kaukės, susirgimo tikimybė bus daug mažesnė.

Iš tiesų yra daug veiksnių, kodėl vieni žmonės suserga, kiti – ne, kodėl vieniems išsivysto sunkesnė klinikinė ligos forma, kitiems – silpnesnė. Viena priežastis – kryžminės reakcijos ir kryžminis imunitetas, kita – žmonėms, kurie turi papildomų rizikos veiksnių ar daugiau receptorių, per kuriuos virusus įsiskverbia į ląstelę, liga bus pavojingesnė.

Kodėl lengvesne forma serga vaikai? Viena vertus, jie turi mažiau šių receptorių, kita vertus, jie nuolat susiduria su įvairiais koronavirusais, nes dažnai serga, o iki 30 proc. peršalimo ligų sukelia būtent kiti koronavirusai“, – svarstė medikas.

Prognozės ateičiai

Nors jau žinoma, kad užsikrėsti koronavirusu galima ir antrą kartą, o antikūnų per 73 paras sumažėja maždaug per pusę, vis dėlto ilgalaikės studijos rodo, kad net po 4 mėnesių jie vis dar išlieka. Be to, antrą kartą susidūrus su tuo pačiu sukėlėju, įsijungia imuninė atmintis, todėl infekcija arba nesivystys, arba ji vystysis daug lengvesne klinikine forma.

„Bloga žinia ta, kad persirgus COVID-19, netgi trečdaliui žmonių gali likti ilgalaikės pasekmės. Kita vertus, iš pradžių dažniausiai ši liga buvo diagnozuojama sunkiems ligoniams, todėl atrodė, kad mirštamumas nuo jos labai didelis. Dabar jis siekia nuo pusės iki vieno procento. Juolab kad ir gydymo srityje šiuo metu padaryta tikrai didelė pažanga.

Antikūnų per 73 paras sumažėja maždaug per pusę, vis dėlto ilgalaikės studijos rodo, kad net po 4 mėnesių jie vis dar išlieka.

Kalbant apie kaukių naudą, noriu priminti vieną atvejį tyrimą, kai viename salone susirgo dvi kirpėjos. Nuo to laiko, kai pirma pajuto simptomus ir buvo nustatyta liga, praėjo 10 dienų. Per tą laiką kirpėjos aptarnavo 139 klientus ir nė vienas iš jų neužsikrėtė, nes tiek kirpėjos, tiek klientai būdavo su kaukėmis. Tačiau tarpusavyje jos bendravo be kaukių. Tai labai akivaizdus pavyzdys, kaip veikia kaukės, jeigu jos dėvimos tada, kada reikia, ir taip, kaip reikia“, – pabrėžė pranešėjas.

Pasak S.Čaplinsko, reikia pripažinti, kad nė vienai šaliai nepavyko sustabdyti viruso ir nepavyks, net jeigu mes dabar uždarysime sienas ar tikrinsime visus atvykstančiuosius.

„Virusas jau plačiai cirkuliuoja mūsų šalyje. Prisiminkime, kaip išgyvenome, kai užsidarė sienos ir Europos Sąjunga tiesiog dingo. Jeigu tai perkelsime į šeimos pavyzdį – ar dabar žmona turi izoliuotis viename kambaryje, vyras – kitame, vaikai – kur nors vonioje? Gerai, kad bent jau dabar bandoma koordinuoti šiuos veiksmus.

Tiesiog reikia žinoti: kad ir kokios optimistinės prognozės būtų dėl vakcinos atsiradimo, kol bus paskiepyta didelė dalis žmonių populiacijos, praeis dar daug laiko. O jeigu žmonės atsisakys skiepytis, rezultatas visiškai nebus pasiektas, o pinigai išmesti į balą.

Be to, visada bus dalis žmonių, kuriems imunitetas vis tiek nesusidarys ir jie sirgs. Taigi virusas cirkuliuos, niekur jis nedings, tačiau tikėtina, kad dėl imuninės atminties ligos formos bus lengvesnės“, – apibendrino pranešėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs