„Atrodo, viskas daroma dėl pacientų, bet ar to reikia. Kiek žinau, pilna Lietuva vaistinių. (...) Šitas toks perdėtas rūpestis labai keistai skamba, nežinau, iš kur parenkama ta nuomonė, į mus nesikreipė nė vienas žmogus, kad negalėtų nusipirkti vaistų“, – Seime sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
„Pacientams naudos nelabai kokios išeitų, nes nėra tokio poreikio, bet yra pavojus užsiimti nereikalinga savigyda“, – teigė Nacionalinė vaistų prekybos asociacija vadovė Jūratė Kulberkienė.
Ji pabrėžė, kad pradėjus vaistus pardavinėti ne tik vaistinėse, mažos vaistinės kaimuose ir miesteliuose bankrutuotų.
Daug pasiūlymų
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas surengė klausymus dėl Farmacijos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma leisti kai kuriais nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse, degalinėse.
„Rašote, kad degalinėje būtų (prekiaujama – BNS), bet kaime ta degalinė gerokai toliau negu vaistinė“, – sakė V.Augustinienė.
Anot jos, reikėtų gerinti pacientų patekimą pas gydytojus, galimybę pasirinkti vaistus, o ne didinti jų pardavimo vietų skaičių.
Pagal SAM projektą, mažmeninės prekybos vietose būtų galima parduoti ne visus, o tik tuos vaistinius preparatus, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. Taip pat nurodyta, kad vaistai nebūtų parduodami asmenims iki 16 metų.
Pagal naują tvarką, būtų draudžiama čia parduodamų vaistų kainų etiketėse nurodyti sumažintas kainas.
Tuo pačiu norima sugriežtinti vaistų ir maisto papildų reklamą per radiją ir televiziją – siūloma uždrausti kartu reklamuoti vaistinius preparatus ir maisto papildus, išskyrus, kai tarp jų reklamos būtų kita reklama.
Tarp pasiūlymų yra ir sumanymas leisti elektroniniu būdu prekiauti receptiniais vaistais.
Ministerijos teigimu, pagrindinis šių pakeitimų tikslas – mažinti leistiną vaistų prekybos koncentraciją vaistinėse, skatinti alternatyvius kanalus.
„Tai susiję su galimybe vaistus parduoti ne vaistinėse, su galimybe kompensuojamus vaistus pirkti stacionaruose, kur teikiamos dienos stacionaro paslaugos, ir įteisinti receptinių vaistų nuotolinę prekybą“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Gąsdino apsinuodijimais ir nesaikingu vartojimu
Komiteto posėdyje trečiadienį dalyvavęs Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius SAM pasiūlymą dėl vaistų prekybos liberalizavimo vadino džino išleidimu iš butelio.
„Mūsų kaimynai lenkai svarsto, kaip paimti vaistus iš degalinių ir parduotuvių bei grąžinti į vaistines“, – teigė jis.
Pasak E.Tarasevičiaus, šalyse, kur liberalizuotas vaistų pardavimas, padaugėjo perdozavimo paracetamoliu atvejų, dėl to išaugo net transplantacijų skaičius.
„Prieinamumas vaistų Lietuvoje užima antrą vietą Europos Sąjungoje, geriau nėra kur“, – tvirtino jis.
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, jų organizacija atliko pacientų apklausą, 74 proc. respondentų nurodė, jog jiems perkant vaistus svarbu gauti vaistininko konsultaciją.
„Tik 9 proc. apklaustųjų sakė susidūrę su situacija, kai suskaudus galvą greitai nebuvo galimybės įsigyti vaistų“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyse, kur leidžiama parduotuvėse prekiauti vaistais, padaugėjo neracionalaus vaistų vartojimo atvejų.
„Taip paleisdami vaistų prekybą, susidursime su problema, su kuria susiduria kitos šalys. (...) Vaistų pardavimai išaugo ir išaugo dideliais kiekiais. Apsinuodijimų skaičius taip pat išaugo tose šalyse“, – teigė K.Nemaniūtė-Gagė.
Vaistų kainos nemažės
Anot jos, padaugėjus prekybos vietų nėra pagrindo tikėtis, kad vaistų kainos mažės, esą jos gali net išaugti.
„Jeigu iš vaistinės segmento išima dalį vaistų, kad vaistinė išsilaikytų su savo patalpomis, su vaistininkais, turi kelti kitų vaistinėje esančių vaistų kainas. Mažos vaistinės bus pirmosios, kurios užsidarys“, – tvirtino Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.
Ji nuogąstavo, kad drauge parduodant ir vaistų, ir alkoholio, gali būti rimtų pasekmių.
Per komiteto posėdį dalis Seimo narių kėlė klausimą dėl vaistinių darbo savaitgaliais ir naktį. Daugelyje vietovių negalima įsigyti medikamentų.
Tuo metu vaistinių atstovai sakė, kad naktimis vaistinės sulaukia labai mažai pirkėjų.
„Naktį žmonės į vaistines dažniausiai ateina nusipirkti higienos prekių. Pažiūrėjome sąrašus, daugiausia buvo švirkštai ir adatos, kontraceptikai, vandens buteliukai. Jeigu būtų paklausa, atsirastų ir pasiūla“,– teigė K.Nemaniūtė-Gagė.
Ji taip pat prašė neskubėti įteisinti elektroninės prekybos receptiniais vaistais, mat dabar dažnai stringa elektroninės sveikatos sistema, per kurią vaistininkai gali pamatyti pacientui išrašyti receptą.
„Šiandien mes vaistinėje susiduriame su milijonais sudėtingų situacijų. Pavyzdžiui, pernai lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo tokių situacijų, kad savaitę e-receptas neveikė. Buvo tokių pacientų, kurie penkias dienas negavo reikiamų vaistų“, – pasakojo asociacijos atstovė.
„Prašome, kad būtų sutvarkyta visa elektroninė sistema: e-sveikata, e-recepto sistema, kai ji veiks, tuomet galima ir padaryti nuotolinę prekybą vaistais“, – tvirtino K.Nemaniūtė-Gagė.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė SAM projektus lygino su atomine bomba ir kam reikia tokio sukrėtimo.
Prekybai vaistais parduotuvėse nepritarė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys.
Įžvelgė „valstybines“ vaistines
Trečiadienį daugiau pritarimo sulaukė tik SAM siūlymas leisti ligoninių vaistinėms aprūpinti savo dienos stacionaro pacientus vaistais. Šią pataisą palaikė ir medikai, ir kai pacientų atstovai.
Anot projekto, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė gali parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą.
Santaros klinikoms atstovavęs Laimonas Griškevičius teigė, kad vadinamosios valstybinės vaistinės reikalingos dienos stacionarų pacientams.
„Turime situaciją, kai pacientas atvyksta pas mus, gydytojas išrašo receptą, pacientai užuot gavę iškart kokį nors vaistą, priversti keliauti ieškoti po aplinkines vaistines“, – sakė jis.
„Aplink Santaros klinikas yra mažiausiai penkios komercinės vaistinės, bet atsitinka, kad pacientas turi aplankyti bent tris, kol gauna visus vaistus – arba ko nors nėra, arba priemoka per didelė. Jie dažniausiai grįžta po valandos, dviejų, trijų, o jeigu ligonis sunkus, tai daro jo giminaičiai. Žmogus tuo metu guli kelias valandas, mes nieko su juo nedarome“, – aiškino medikas.
Jis pabrėžė, kad giminaičiai net neturi teisės sunkiam ligoniui pirkti vaistų, tam būtinas įgaliojimas, o jo niekas neturi.
„Jūs man pasakykite nors vieną Europos šalį, kur žmonės turi vaikščioti ir ieškoti vaistų“, – klausė L.Griškevičius.
Anot jo, kitose valstybėse pacientas atvykta į dienos stacionarą ir jis nežino, iš kur jam atnešami vaistų.
„Ir tie vaistai eina iš stacionarų vaistinių“, – teigė medikas.
Jis akcentavo, kad ligonių apsilankymų dienos stacionaruose daugėja.
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos atstovė nuogąstavo, kad po šiuo pasiūlymu slypi siekis sukurti vadinamųjų valstybinių vaistinių tinklą.
„Jeigu tai yra tik ligoninės aprūpinimas paciento, tai – ok, bet jeigu kalbame apie visą tinklą, kuris turės visiškai skirtingas konkurencines sąlygas su likusiomis vaistinėmis, tada tikrai nepritariame“, – sakė ji.
