Kaip ketvirtadienį skelbė SAM, 2024–2030 metų profilaktikos bei kontrolės veiksmų plane taip pat numatyta gerinti naujai diagnozuotų asmenų integravimą į ŽIV ligos gydymą bei užtikrinti gydymo tęstinumą sergantiesiems.
Pasak ministerijos, gerinti su šiomis ligomis susijusių paslaugų kokybę ir prieinamumą padės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimas, moksliniai tyrimai.
Be to, tiek šalies viduje, tiek bendradarbiaujant su užsienio partneriais, planuojama gerinti šių ligų stebėseną.
Anot sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės, sergamumas ŽIV Lietuvoje pastaruosius penkerius metus tarp Lietuvos piliečių nuosekliai mažėja.
Pasak jos, pernai šio viruso paplitimas bendroje populiacijoje siekė 0,2 procento.
„Nors rezultatas atrodo neblogas, vis dar esame toli nuo užsibrėžto tikslo, kad 95 proc. užsikrėtusiųjų žinotų, kad gyvena su šiuo virusu, iš jų 95 proc. gautų efektyvų gydymą ir tokia pati dalis gydomų asmenų pasiektų gerų gydymo rezultatų – kitaip tariant, kad būtų nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje“, – pranešime cituojama viceministrė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, iš viso Lietuvoje per 1988–2022 metų laikotarpį nustatyti 3 835 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 54,8 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamąsias narkotines medžiagas, 24,6 proc. – per heteroseksualius santykius, 9,2 proc. – per homoseksualius santykius.
Sergamumas sifiliu Lietuvoje 2020 metais siekė 1,97 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2021 metais – 4,2 atvejo, o pernai vėl sumažėjo – 3,0 atvejo.
Tuo metu sergamumas gonorėja per 2020–2021 metus išliko stabilus – 1,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pernai šiek tiek padidėjo – buvo 1,3 atvejo.
Sergamumas chlamidioze pernai siekė 9,1 atvejo.
