„Noriu tikėti, kad kitais metais taip spręsti problemų nereikės. Primenu, kad finansinės problemos – be tik Santariškių klinikų problema. Jas patiria apie 70 proc. šalies ligoninių“, – atkreipė dėmesį K.Strupas.
Jis patikino, kad vasarą finansinė įstaigos negalia sustojo. „Per tą savaitę, kai esu ligoninės direktorius, jau susitikau ir su Sveikatos apsaugos ministerijos, ir su Valstybinės bei Teritorinės ligonių kasos atstovais. Jie patikino, kad ieškoma būdų, kaip padėti visoms gydymo įstaigoms – taip pat ir mums. Tikimės, kad Santariškių klinikų finansinį nuostolį pavyks išlyginti ar balansą suvesti iki nulio dar iki šių metų galo“, – kalbėjo K.Strupas.
Per vasarą šiek tiek sutaupė
K.Strupas sakė, kad liepos 1 dieną Santariškių klinikų minusas siekė apie 16 mln. litų. „Iki šios dienos tas minusas nepadidėjo, bet netgi sumažėjo – tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, nes vyksta skaičiavimas, tačiau esame šiek tiek sutaupę“, – kalbėjo K.Strupas.
Portalas 15min.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis anksčiau yra įvardijęs, kad šiemet gydymo įstaigų papildomas finansavimas gali pareikalauti dar 120–140 mln. litų.
Šiemet gydymo įstaigų papildomas finansavimas gali pareikalauti dar 120–140 mln. litų.
Vyriausybės strateginiame komitete spalį sutarta, kad galimybė skirti papildomų lėšų egzistuoja – tai užfiksuota ministrų susitikime. Tačiau ar tai bus iš tikrųjų įgyvendinta, paaiškės gruodžio pradžioje.
Sprendimas priklausys nuo to, kaip seksis surinkti mokesčius, nuo bendrų finansinių rodiklių ir šalies fiskalinio deficito, mat eurą norinti įsivesti Lietuva yra įsipareigojusi, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP. Finansų ministerija prognozuoja, kad biudžeto deficitas bus artimas 3 proc., todėl galimybės skirti papildomų lėšų sveikatos sektoriui labai ribotos.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiemet liepos 1-ąją ligoninės turėjo beveik 35 mln. litų nuostolių, pernai tuo pačiu metu nuostoliai sudarė 25 mln. litų. Universiteto ligoninių neigiamas finansinis balansas nuo 6,2 mln. litų praėjusių metų liepą išaugo iki 17,6 mln. litų šių metų liepą. Regionų ligoninių nuostoliai padidėjo milijonu – nuo 7,5 mln. iki 8,7 mln., rajonų ligoninių – nuo 10,6 mln. iki 13 mln. litų.
Į skolas gramzdina transplantacijos
K.Strupas neslėpė, kad Valstybinių ligonių kasų finansuojamai transplantacijos programai šiandien trūksta 9 mln. litų. „Jei tie pinigai mums būtų sumokėti, mes būtume labai laimingi“, – neslėpė Santariškių klinikų generalinis direktorius.
Spalį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta projektui, kuriame numatoma kitais metais šalies gydymo įstaigų finansavimą padidinti 80 mln. litų. Tokiu atveju bazinių kainų balo vertė beveik visoms paslaugoms išaugtų trimis centais – nuo dabar nustatyto 0,89 iki 0,92 lito.
Technologijų panaudojimas gali sutaupyti darbo vietas ir padeda racionaliau naudoti išteklius.
Jei siūlymas gydymo įstaigų finansavimą padidinti 80 mln. litų sulauktų Seimo pritarimo, bazinių kainų balo vertė padidėtų 2,5 proc. – tai esą jau viršytų infliaciją ir būtų padarytas žingsnis, kad įstaigos pradėtų kilti iš sudėtingos finansinės situacijos.
Profesionalūs medikai, bet prasti vadybininkai
Prie Santariškių klinikų vairo stojęs K.Strupas užtikrino, kad ir toliau gerins įstaigos paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Be to, tikimasi, kad finansinių išteklių pavyks sutaupyti, taikant šiuolaikinius vadybos principus ir inovatyvius informacinių technologijų sprendimus.
„Technologijų panaudojimas gali sutaupyti darbo vietas ir padeda racionaliau naudoti išteklius. Pavyzdžiui, viešuosius pirkimus skelbiame visiems klinikų filialams bendrai. Tai leidžia sutaupyti, nes perkant didesnį kiekį medikamentų, vienkartinių priemonių su tiekėjais galima derėtis dėl palankesnių kainų – 2012 metų ekonominis efektas, taikant šią priemonę, yra 4,5 mln. litų“, – aiškino K.Strupas.
Premjerui sveikatos klausimais patarinėjantis Antanas Vinkus antradienį žurnalistams sakė, kad lenkia galvą prieš Lietuvos medikų profesionalumą, tačiau gydymo įstaigų administravimo ir vadybos įgūdžiai esą vis dar šlubuoja.
Perkant didesnį kiekį medikamentų, vienkartinių priemonių su tiekėjais galima derėtis dėl palankesnių kainų – 2012 metų ekonominis efektas, taikant šią priemonę, yra 4,5 mln. litų.
„Bus galvojama apie gydymo įstaigų restruktūrizavimą, didesnį pasaugų panaudojimą pirminėje sveikatos priežiūros sistemos grandyje. Gal operatyviau dirbs antrinio lygio ligoninės. Pavyzdžiui, turime įvertinti tai, kad ligonį paguldžius į ligoninę penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį jis negauna tyrimų. Net jei papildomos lėšos ligoninėms bus skirtos ir padidintas balas, įstaigų vadovai turės ieškoti papildomų vidinių rezervų“, – aiškino A.Vinkus, pats anksčiau daug metų vadovavęs Santariškių klinikoms.
Įveikė konkurentą
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus postui užimti šias pareigas laikinai ėjęs pilvo chirurgas, profesorius Kęstutis Strupas laimėjo, įveikęs Centro poliklinikos direktorių Kęstutį Štarą.
Konkursą į VUL SK klinikų vadovo pareigas SAM paskelbė rugpjūčio 23 dieną.
Pagal konkurso sąlygas, į vienų didžiausių ir garsiausių Lietuvos ligoninių vadovo pareigas pretenduoti galėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokslo laipsnį bei pedagoginį vardą turintys asmenys.
Ilgametis VUL Santariškių klinikų vadovas Aleksandras Laucevičius iš pareigų pasitraukė liepos pradžioje, likus keliems mėnesiams iki jo kadencijos pabaigos. A.Laucevičius klinikoms vadovavo dešimt metų – dvi kadencijas.
Santariškių klinikų direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai.
2012 metais VUL SK buvo:
* 2 312 lovų
* 85 537 stacionaro pacientai
* 794 955 ambulatorinės konsultacijos
* 29 419 operacijos
* iš viso 5090 darbuotojų Santariškių miestelyje, iš jų 415 mokslų daktarai.
* Kiekvieną dieną Santariškių klinikose mokosi 500 studentų, 250 rezidentų, 300 gydytojų dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose.
* Pusė VUL SK slaugos personalo yra baigę aukštąjį mokslą.
