Jūros vandeniu piktnaudžiauti taip pat negalima. „Organizmas nėra toks primityvus. Jis valosi natūraliai, gamindamas gleives. Ilgas dirginimas nosies purškalais, tokiais kaip jūros vanduo, taip pat sutrikdo nosies kriauklių veiklą“, – pabrėžia medikas.
Dingus uoslei, geriausia nueiti pas gydytoją
Uoslė – viena iš šešių žmogaus juslių, padedančių suvokti aplinką. Kartais taip nutinka, kad ji susilpnėja ar atrodo, kad visiškai išnyko. Tai vadinama anosmija. Jei uoslė po užsitęsusios slogos nesugrįžta, negalima laukti mėnesių mėnesius – reikia pasikonsultuoti su specialistu. Pasak A. Matulevičiaus, dažniausiai taip nutinka dėl viršutinių kvėpavimo takų uždegiminės ligos.
„Tada mes įvertiname žmogaus nusiskundimus, anamnezę, išsiaiškiname, ar jis nėra alergiškas, ar neserga sisteminėmis ligomis, ar nevartoja įvairių medikamentų, kurie gali turėti įtakos uoslei. Atliekame priekinę rinoskopiją, apžiūrime nosies pertvaros būklę, kriauklių išburkimo laipsnį. Taigi įvertiname, ar nosyje nėra kliūčių“, – vardija gydytojas.
Dažniausios priežastys, jo teigimu, kreiva nosies pertvara, papildomi dariniai nosyje. Neretai, ypač alergiškiems žmonėms, sergantiems bronchine astma, pasitaiko nosies polipai. Taip pat – hipertrofinė sloga, ypač tiems, kurie dažnai ilgą laiką vartodavo dekongestantus. „Dėl to hipertrofuojasi nosies kriauklių gleivinė ir blokuojami uoslės receptoriai, – kalba A. Matulevičius. –Jei nosyje yra aiškių kliūčių, taikomas operacinis gydymas.
Vaistus nuo slogos lašinti galima tik kelias dienas
Jei uoslė po užsitęsusios slogos nesugrįžta, negalima laukti mėnesių mėnesius – reikia pasikonsultuoti su specialistu.
Pasak A. Matulevičiaus, anosmiją patiria net iki 71 proc. žmonių. „Ji įvyksta po slogos, sinusito, nazofaringito ir įvairių kitų viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, paprastai kalbant – po peršalimo. Peršalus užburksta gleivinė ir užblokuojamos tos sritys, kuriose išsidėstę pagrindiniai uoslės receptoriai, todėl kvapiosios medžiagos, arba odorantai, jų nepasiekia“, – aiškina spacialistas.
Užsikimšusią nosį gydome nereceptiniais vaistais. Tačiau ilgalaikis jų vartojimas gali susilpninti ir uoslę. A. Matulevičius sako, kad šiuos vaistus galima vartoti ne ilgiau kaip savaitę, geriausia – 3–4 dienas. Anot jo, reklamuojamus populiariausius vaistus „Xymelin“, „Olynth“, „Otrivin“ galima lašintis ne ilgiau kaip 3–5 dienas, nes tai stiprūs dekongestantai.
Ilgiau juos vartojant, anot mediko, sutrinka nosies kriauklių mechanizmai ir jos, užuot susitraukusios, būna nuolatos išsipūtusios, todėl kvapiosios medžiagos nepasiekia viršutinių nosies srities dalių, kur yra uoslės receptoriai. „Dažnai į mūsų konsultacinę polikliniką atėję žmonės skundžiasi pasunkėjusiu kvėpavimu ir papasakoja, kad be dekongestantų nebegali gyventi, nuolat juos vartoja dešimtmečius. Šitaip jie sau padaro meškos paslaugą ir lieka tik operacinis gydymas“, – tikina A. Matulevičius.
Alternatyva vaistams – aštrus maistas
Uoslė gali dingti ir ne tik dėl slogos ar kokių nors darinių nosyje. Yra ligų, kurių vienas iš simptomų – uoslės sutrikimas. Gydytojo teigimu, 18 proc. žmonių uoslė dingsta po galvos smegenų traumos. Tada jokių kliūčių nosyje gali ir nebūti, bet po galvos smegenų traumos, ypač jei pažeidimas įvyko priekinėje kaukolės duobėje, pačioje kaukolėje gali būti užspausti nervai.
„Tikimybė, kad uoslė sugrįš, – 50 proc. Netgi po traumos, įvykus visiškai anosmijai (kvapų nebuvimui), uoslė atgaunama po pusės metų. Tokiu atveju geriausia ateiti pas specialistą, nes kvapų jutimas labai svarbus“, – pabrėžia A. Matulevičius.
Uoslė ir skonis glaudžiai susiję, pastebi specialistas. Todėl 80 proc. žmonių, besiskundžiančių uoslės sutrikimu, junta ir skonio sutrikimus. „Esant lėtiniam uoslės sutrikimui, mes netgi patariame aštriau valgyti, kad būtų sustiprintos skoninės savybės. Žmonės, matyt, natūraliai tai jaučia ir patys aštriau valgo“, – sako otorinolaringologas.
Anot jo, jei pacientas serga ne viršutinėmis kvėpavimo takų, neurologinėmis ligomis (Parkinsonu, Alzheimeriu), aštresnis maistas – kaip alternatyvus gydymo metodas.
„Organizmas nėra toks primityvus. Jis valosi natūraliai, gamindamas gleives. Ilgas dirginimas nosies purškalais, tokiais kaip jūros vanduo, taip pat sutrikdo nosies kriauklių veiklą. Tai vėliau gali tapti lėtinės slogos priežastimi“, – pabrėžia medikas.
Jūros vandens negalima vartoti ilgai
Žiemą dažniau sergame sloga. Tada žmonės ir slogai gydyti, ir profilaktiškai nosį plauna sūdytu arba jūros vandeniu. A. Matulevičius sutinka, kad, jei yra ūmi sloga ir iš pradžių norima gydytis natūraliai metodais, savaitę (ilgiausiai – dvi) nosies landas galima išplauti jūros vandens tirpalais. „Organizmas nėra toks primityvus. Jis valosi natūraliai, gamindamas gleives. Ilgas dirginimas nosies purškalais, tokiais kaip jūros vanduo, taip pat sutrikdo nosies kriauklių veiklą. Tai vėliau gali tapti lėtinės slogos priežastimi“, – pabrėžia medikas.
Jo teigimu, nerekomenduojama nosies kasdien plauti jūros vandeniu. Jo prireikia, pasak A. Matulevičiaus, po nosies ertmės operacijų, kai susidaro pridžiūvimų, kraujo krešuliukų. „Jiems išplauti geras dvi savaites rekomenduojame naudoti jūros vandenį, o vėliau lašintis aliejinių lašų, kad gleivinė nedžiūtų“, – pataria gydytojas.
Yra sutrikimų, kai žmogus ima užuosti nesamus kvapus arba iškreiptai į juos reaguoja. Tokiais atvejais reikia ne tik ausų, nosies, gerklės ligų, bet ir kitų specialistų konsultacijos, nes dažniausiai tai susiję su neurologinėmis ligomis, rūkymu, galvos sužeidimais ar insultu.
Tarp 20–40 metų mūsų gebėjimas užuosti pasiekia piką. Be to, šį jutimą veikia ir mūsų kūno ritmas bei paros laikas. O naktį uoslė yra jautriausia. Beje, moterų uoslė stipresnė nei vyrų. Neišlavinta žmogaus uoslė skiria iki 10 tūkst. kvapų. Ji vidutiniškai 10 tūkst. kartų jautresnė už kitus mūsų pojūčius.
Pastebėtas ir tiesioginis kvapų poveikis žmogaus emocijoms. O nėščia moteris turi paaštrėjusią uoslę, jautresnius skonio receptorius.
Ir dar – šuns uoslė yra beveik 12 tūkst. kartų stipresnė už žmogaus uoslę.
