Pasak procedūrą koordinavusios Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės dr. Aistės Kielaitės-Gullos, šią unikalią, naujų technologijų procedūrą stebėjo, dėl jos eigos konsultavo kolegos iš Švedijos Upsalos bei Karolinskos universitetų.
Ši procedūra buvo daugiadalykės komandos – gydytojų pilvo chirurgų-transplantologų, intervencinių radiologų, nefrologų, endokrinologų bendro pasirengimo darbas.
Pilvo chirurgų komandai vadovavęs akad. prof. Kęstutis Strupas sako, kad kasos salelėms išskirti pirmiausia reikia eksplantuoti (paimti) donoro kasą: „Kasos eksplantacija yra analogiška procedūrai, kai eksplantuojama kasa ir inkstas, persodinant šių organų kompleksą. Tokiais atvejais, kai nėra recipiento, kuriam galima būtų transplantuoti kompleksą, iš kasos gali būti išskiriamos salelės ir implantuojamos su persodintu inkstu gyvenančiam pacientui, kuris serga cukriniu diabetu“.
Kaip pasakoja Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas, „kažkada salelių implantacija buvo eksperimentinė procedūra. Dabar tai yra medicinos praktikoje įsitvirtinęs gydymo būdas. Kasos salelėms išskirti reikalinga speciali laboratorija, kurioje vyksta daug sudėtingų etapų ir per maždaug 12 valandų iš mirusio donoro kasos išskiriamos salelės. Kad jas galima būtų implantuoti pacientui, reikia, kad jų būtų išskirta pakankamas kiekis. Persodintų salelių funkcija pailgina transplantuoto inksto funkcijos trukmę, padeda suvaldyti gliukozės kiekio svyravimą kraujyje, ypač staigius gliukozės kiekio sumažėjimus, kurie gali baigtis paciento mirtimi.“
Kasos salelės yra išskiriamos iš mirusio donoro kasos. Mirusio donoro artimiesiems sutikus organus dovanoti transplantacijai, buvo nutarta atlikti procedūrą, kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo taikoma pacientams gydyti. Recipientas buvo atrinktas iš keturių galimų, sutapus jo ir donoro kraujo grupėms.
„Sergantįjį I tipo cukriniu diabetu ir jau 16 metų gyvenantį su gerai veikiančiu donoriniu inkstu vargino gyvybei pavojingi itin dažni hipoglikemijos epizodai, kartais net 5 kartus per dieną, ir dažnos hipoglikeminės komos, todėl šis gydymas jam buvo būtinas gyvybei išsaugoti, – sako Endokrinologijos centro vadovė doc. Žydrūnė Visockienė. – Tikimės, kad po šios procedūros pacientui nebeturėtų kartotis gyvybei itin pavojingos hipoglikemijos, sumažės insulino poreikis ir cukrinis diabetas bus geriau kontroliuojamas“.
Pasak Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio radiologo Donato Jociaus, kasos salelių implantacija vadinama procedūra, kurios metu iš kasos išskirtos salelės sulašinamos per kateterį į kepenų vartų veną. „Kasos salelių procedūra vyko sklandžiai ir be komplikacijų,“ – teigia D. Jocius.
Šiuo metu pacientas jaučiasi gerai, jis yra prižiūrimas labai glaudžiai bendradarbiaujant gydytojams nefrologams, endokrinologams, dietologams, pilvo chirurgams ir intervenciniams radiologams.
Užsienio klinikų patirtis rodo, kad po kasos salelių implantacijos praėjus 4 savaitėms insulino poreikis gerokai sumažėja ir siekia nuo 30 iki 50 proc. buvusios dozės, o praėjus 1–5 metams, nepriklausomybė nuo insulino atitinkamai siekia 70 ir 50 proc. Kartais kasos salelių transplantacijas tenka pakartoti 2–3 kartus, kol pasiekiamas reikiamas rezultatas – pacientui nebereikia taikyti insulino terapijos.
