Devynerius metus kraujo vėžiu serganti pacientė, iškentusi ne vieną gydymo kursą ir vis sugrįžtančią ligą, sako apsidžiaugusi, kai sužinojo, jog bus gydoma inovatyviu metodu: „Tos technologijos – kažkoks stebuklas. Sunkiai suvokiama, kiek pažengusi medicina.“
Apie naują technologiją ir Santaros klinikose pradėtą gydymą aiškina Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.
CAR-T ląstelės – kas tai?
CAR-T ląstelės – tai pažangios terapijos gydymo metodas: paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos tam, kad šios ląstelės pradėtų kovoti su jo liga. Iš paciento kraujo surenkamos imuninės ląstelės, jos Santaros klinikų laboratorijoje išgryninamos, genetiškai pakeičiamos taip, kad ant ląstelių atsirastų receptoriai (receptorius – baltymas, atsakingas už signalų iš aplinkos priėmimą ir ląstelių tarpusavio atpažinimą – aut. past.), kuriais ląstelė atpažįsta kraujo vėžines ląsteles.
Atpažinusi vėžinę ląstelę imuninė ląstelė prie jos jungiasi, aktyvuojasi ir vėžinę ląstelę sunaikina. Parinkdami šiai terapijai pacientus, ištiriame vėžio ląsteles, ar jos turi tam tikrą taikinį, prie kurios CAR-T ląstelė gali jungtis. Jei taikinys yra – gydymą taikome, jei ne – šis gydymas nebus efektyvus. CAR-T ląstelėmis šiuo metu gali būti gydoma B ląstelių limfoma ar leukemija.
Paruošimo metodika ir gydymas
Atrinkus pacientą, kuriam bus taikoma CAR-T ląstelių terapija, pasiruošimas vyksta keliomis kryptimis.
Pirmoji – iš paciento kraujo specialia aparatūra renkamos imuninės ląstelės. Laboratorijoje jos yra atskiriamos nuo kitų kraujo ląstelių, t. y. išgryninamos. Tam tikras jų kiekis, panaudojant specialius vektorius, pakeičiamas genetiškai: vektorius perneša į ląstelę tam tikrą geną, pagal kurį ląstelė sintezuoja (gamina) receptorius prieš vėžinę ląstelę. Laboratorijoje CAR-T ląstelės taip pat ir dauginasi. Procesas tęsiasi maždaug 2 savaites. Po to įvertinama šių ląstelių kokybė – ar jos gyvybingos ir sterilios, ar perėmė reikalingą geną, ar pagamino minėtą receptorių, ar pakankamai pasidaugino.
Antroji – kol ląstelės gaminamos, pacientas ruošiamas procedūrai – kad paciento organizmas neatmestų CAR-T ląstelių, jam skiriami vaistai (chemoterapija), kuriais susilpninama paciento imuninė sistema.
Po chemoterapijos pagamintos CAR-T ląstelės sulašinamos pacientui. Jos pasklinda po visą organizmą, atpažįsta vėžines ląsteles, aktyvuojasi, dauginasi ir naikina vėžį. Naikinimo procesas tęsiasi dienas, savaites ar net mėnesius – tai priklauso nuo kraujo vėžio formos. Laikui bėgant daliai pacientų vėžys yra visiškai sunaikinamas. CAR-T ląstelės ir tuomet iš kraujotakos niekur nedingsta, jos išlieka gyvybingos ir „prižiūri“: jei vėžys atsinaujina – vėl jį puola ir naikina. Ląstelės gali cirkuliuoti įvairų laiką, dažniausiai – keliolika savaičių ar mėnesių.
Inovatyvi terapija skiriama sergantiems ypač sunkia forma
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad minėtas gydymas duoda teigiamą efektą net ir tais atvejais, kai kraujo vėžys nepasiduoda įprastiniam gydymui – kai B ląstelių limfoma ar leukemija atsinaujina po intensyvios chemoterapijos, imunoterapijos ar transplantacijos. Taikant CAR-T ląstelių terapiją pacientams yra ilgalaikės remisijos (ligos atoslūgio) tikimybė, o dalį pacientų galima visiškai išgydyti. Tai gali būti vienintelė galimybė įveikti ligą, kai jokių alternatyvių gydymo būdų nebėra.
Inovatyvios terapijos sėkmė priklauso nuo B ląstelių limfomos ar leukemijos formos, kuriai gydyti yra taikomos CAR-T ląstelės, bendros paciento būklės. Mūsų tikslas, kad pacientai turėtų gydymo galimybę net ir tuomet, kai įprastai taikomas gydymas nebeveiksmingas.
Santaros klinikos kreipėsi į Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komitetą dėl gydymo CAR-T ląstelėmis kompensavimo Privalomojo draudimo fondo lėšomis.
