Santaros klinikų gydytoja paaiškino, kodėl priėmimo skyriuje su vaikais tenka laukti 6–7 valandas

Pastaruoju metu ne kartą nuskambėjo, kad ligoninės priėmimo skyriuje net su mažais vaikais tenka laukti 6–7 valandas ar dar ilgiau. Tiesioginėje Santaros klinikų transliacijoje gydymo įstaigos Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė paaiškino, kodėl susidaro tokios eilės, ir patarė, kuriais atvejais vaiko vežti į ligoninę nebūtina.
Karščiuojantis vaikas
Karščiuojantis vaikas / 123RF.com nuotr.

Kada vaiko nereikėtų vežti į ligoninę

Pasak gydytojos, tokios eilės susidaro dėl dviejų tendencijų. Pirmoji yra ta, kad ne visada tėvai kreipiasi į poliklinikas, į savo šeimos gydytoją, kad iš jo gautų reikalingą gydymą, o iš karto važiuoja tiesiai į ligoninę. Antroji problema, kad didžioji tėvų dalis, vaikui tik susirgus, jam patyrus traumą ar kažką suskaudus, iš karto puola jį vežti į ligoninę. O tikrai galima būtų pabandyti suteikti pagalbą namuose.

„Jeigu vaikas sukarščiavo, reikia prisiminti, kad temperatūra yra organizmo kova su į jį patekusiu virusu ar bakterija. Tai nėra blogai, tai rodo, kad organizmas kovoja. Tiesiog reikia duoti gerti daug skysčių, o temperatūrą mažinti vaistais tik tuomet, kai vaiko būklė bloga arba blogėja. Jei pastebėjote, kad temperatūros numušti nepavyksta, vaikas tapo vangus, atsirado dehidratacijos požymių (burna ir lūpos išdžiūvusios, jis pakankamai šlapinasi), atsirado bėrimas, prasidėjo traukuliai ar kažkaip kitaip blogėja vaiko būklė, tuomet, be abejo, reikėtų skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Jeigu vaikas patyrė traumą, yra trys pagrindiniai principai, kuriuos reikėtų žinoti ir kuriuos galite pritaikyti namuose: nuskausminimas, šaltis, imobilizacija. Tikrai nereikia pulti iš karto jo vežti į ligoninę. Jeigu matote, kad sumušta vieta deformuota, sutinusi, vaistai nepadeda numalšinti skausmo, žinoma, teks važiuoti į medicinos įstaigą. Esant atvirai žaizdai, taip pat gali užtekti gerai išplauti, dezinfekuoti žaizdą ir apibintuoti ar užklijuoti pleistrą. Jeigu kraujavimas tęsiasi, skausmas nepraeina, vėlgi reikės kreiptis į polikliniką arba priėmimo skyrių.

Esant nudegimui, geriausia tą vietą šaldyti po tekančiu vandeniu. Taip pat neužmirškite duoti vaistų nuo skausmo, nes nudegimai paprastai būna labai skausmingi. Jų reikėtų duoti net susiruošus važiuoti į ligoninę. Jeigu prasidėjo pilvo skausmai, tikrai ne visi jie susiję su rimtomis ligomis. Dažnai jie būna funkcinio pobūdžio, susiję su maistu. Tokiu atveju reikia riboti maistą, duoti daugiau skysčių ir nepamiršti pilvo spazmų malšinančių vaistų – dažnai jų užtenka ir gydymo įstaigos nebereikia“, – I.Sapagovaitė vardijo atvejus, dėl kurių dažniausiai atvykstama į ligoninę.

Dar viena dažna tendencija – galvos traumos. Pasak jos, labai dažnai vos nukritusį vaiką tėveliai čiumpa ir veža į ligoninę. Be abejo, yra daug nerimo, ypač kai vaikas mažas.

„Bet, pasikartosiu, nepamirškite nuskausminimo vaistais. Ir jeigu nepastebite nieko bloga – vaikas valgo, jis nustojo verkti, toliau užsiima savo įprasta veikla, žaidžia, elgiasi taip pat, kaip visada, kelias valandas galima ramiai palaukti, nes lygiai taip, kaip jūs nematote nieko bloga, mes irgi nematysime – turėsime stebėti, kaip vaikas elgsis toliau. Po galvos traumų vaikus reikėtų stebėti iki dviejų parų. Parą reikėtų stebėti intensyviai, o dar parą atkreipti dėmesį į visus elgesio pasikeitimus“, – patarė medikė.

Nereikėtų vaiko „tampyti“ po ligonines, jeigu jis tiesiog kosėja.

Lygiai taip pat nereikėtų vaiko „tampyti“ po ligonines, jeigu jis tiesiog kosėja. Tuomet gali užtekti šeimos gydytojo apžiūros. Susirūpinti reikėtų, jeigu kosulys užsitęsęs, varginantis, kriokiantis, lojantis, trukdo miegoti, jeigu dėl to trinka kvėpavimas, girdimas šiurkštus alsavimas, t. y. atsiranda papildomi požymiai, kurie rodo, kad tai nėra įprastas kosulys. „Tačiau visada pagalvokite – galbūt net ir šiuo atveju rasite gydytoją arčiau nei ligoninėje“, – atkreipė dėmesį gydytoja.

Kuriems pacientams tenka laukti ilgiausiai

Dažnai tėvai nustemba sužinoję, kad priėmimo skyriuje pacientai yra rūšiuojami. Ši praktika jau apie 10–15 metų taikoma ir kitose šalyse. Ji kaip tik ir atsirado dėl didėjančių pacientų srautų. Kadangi priėmimo skyriai „kemšasi“, žmonėms tenka vis ilgiau laukti, dėl to atsiranda rizika „pražiūrėti“ rimtą ligą, laiku nesuteikti reikalingos pagalbos. Todėl numatyta pacientų rūšiavimo sistema, t. y. eiliškumo pirmenybės suteikimas sunkiems pacientams.

Visi atvykę pacientai yra pirmiausia įvertinami. Vaikams iš pradžių taikomas vizualinis vertinimas – įvertinama sąmonės būklė, kvėpavimas, kraujotaka, o vėliau atliekamas išsamesnis gyvybinių parametrų matavimas (pulso, kraujospūdžio, kvėpavimo, kraujo įsotinimo deguonimi ir pan.), kuris leidžia įvertinti, kokio rimtumo yra sutrikimas. Patys rimčiausi pacientai, kuriems pagalba turi būti suteikta greičiausiai, vertinami raudona spalva, mažiau skubūs – oranžine. Toliau seka geltona, žalia ir mažiausiai skubūs yra mėlynos spalvos pacientai.

„Taigi, jeigu atvyksite su vaiku, kuriam pagalbą buvo galima suteikti poliklinikoje ir kurio būklė nėra itin sunki, nevertinama kaip rizikinga, gali tekti palaukti kelias valandas, nes pirmiau bus priimami vaikai, kurių būklė vertinama raudona, oranžine ar geltona spalva. Tai daroma todėl, kad sunkiems pacientams pagalba būtų suteikta tinkamai“, – įspėjo I.Sapagovaitė.

Vida Press nuotr./Serganti mergaitė
Vida Press nuotr./Serganti mergaitė

Kodėl kyla emocijos?

Taip pat nebuvo išvengta klausimo apie kylančias emocijas priėmimo skyriuje, kurių netrūksta ir vaiką atvežusiems tėvams, ir medikams.

„Kiekvienas, kuris atvyko į priėmimo skyrių, ir kiekvienas dirbantis yra asmenybės ir skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas. Kai eilės didelės, susitvarkyti su emocijomis, žinoma, būna sunku. Vien žinia, kad teks palaukti keletą valandų, jau sukelia neigiamą tėvų reakciją. Vieni šį faktą priima nelabai džiaugsmingai, bet filosofiškai, kiti išlieja savo emocijas. Darbuotojai dėl to nepradeda geriau ar greičiau dirbti, tai juos traumuoja, todėl tikrai ne visi medikai gali dirbti priėmimo skyriuje, dalis jų dėl psichologinės įtampos palieka šią darbo vietą“, – atviravo medikė.

Kviesti greitąją ar vežti patiems

Paklausta, kada kviesti greitąją medicinos pagalbą, kada vežti vaiką patiems, ji atkreipė dėmesį, kad esant sunkiai traumai, traukuliams ar kitokiems požymiams, kai vaiko būklė gali labai greitai pablogėti, reikėtų kviesti medikus, nes gali skubiai prireikti tam tikros įrangos, vaistų. Šiuo metu greitoji pagalba atvyksta tikrai greitai. Jeigu tai pilvo skausmai, karščiavimas, paprastas sumušimas, kuris negresia vaiko gyvybei, tėvai patys gali vežti vaiką į ligoninę.

Atvykstant į ligoninę, svarbu žinoti savo vaiko asmens kodą, pasiimti vandens, maisto, papildomų drabužėlių, ypač važiuojant vakare ar savaitgalį, kai pacientų srautai yra dideli.

Geroji žinia, kad Vaikų priėmimo-skubios pagalbos vaikų skyrius persikėlęs į naują, modernų pastatą adresu Santariškių g. 7. Šiuo metu čia teikiama skubi pagalba, susijusi su specialistų konsultacijomis.

Pediatriniai susirgimai, tokie kaip virusinės infekcijos, viduriavimai ir pan., kol kas gydomi senajame korpuse (Santariškių g. 4).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis