– Dėl baimės mirti nuo trombų kai kurie žmonės atsisako netgi skiepytis nuo koronaviruso. Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai?
– Prasidėjusi skiepijimui nuo koronoviruso infekcijos kone kasdien sulaukiame pasaulio naujienų apie trombus. Kai kam netgi susidarė įspūdis, kad skiepai gali išprovokuoti kraujo krešulius, bet tai ypač reta komplikacija.
Kraujo krešumo sutrikimų buvo ir iki COVID-19 infekcijos. Žmonės ir anksčiau mirdavo nuo įvairių ligų, kurias sukelia trombozė įvairiuose organuose. Tačiau COVID-19 infekcija dėl poveikio į krešėjimo sistemą yra ypatinga.
Nei viena kita ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nei gripas nesukelia bėdų dėl kraujo krešėjimo sutrikimų. Tuo tarpu COVID-19 infekcija gali pasireikšti sudėtingomis trombozės komplikacijomis. Vadinasi, turime tokį virusą, kuris daliai žmonių gali pavojingai aktyvinti kraujo krešėjimo sistemą.
Netgi jauniems žmonėms COVID-19 infekcija gali išprovokuoti krešulių, dėl šios priežasties koronavirusas yra pavojingas. Tokią žinią mums atnešė pandemija. Todėl medikai ėmė pastaruoju metu daug diskutuoti apie trombozę.
Vidutinėms ir sunkesnėms COVID-19 ligos formoms sergantiems pacientams profilaktiškai skiriami antikoaguliantai, padedantys apsaugoti nuo kraujo krešulių susidarymo.
– Dėl kokių priežasčių žmogaus organizmas pradeda gaminti trombus?
– Gamtoje viskas turi pusiausvyrą, taip pat ir fiziologiniai procesai žmogaus kūne. Mūsų organizmas pasižymi natūralia pusiausvyra tarp kraujo krešėjimo sistemos ir fibrinolitinės sistemas, kuri tirpdo krešulius. Pavyzdžiui, įsipjovus į pirštą užsitraukia žaizda, todėl esame apsaugoti nuo nukraujavimo. Jei yra įgimtas kraujo krešėjimo faktorių trūkumas, žmogus gali nukraujuoti.
Bet gali būti įgimtas polinkis ir į trombozę, tai įgimta trombofilija, kai netgi jauni žmonės gali sirgti įvairiomis trombozės formomis.
– Kodėl sakoma, kad su amžiumi didėja trombozės pavojus?
– Amžius yra trombozės veiksnys. Jei sulaukus septyniasdešimties metų diagnozuojama giliųjų venų trombozė, tai nieko nestebina. Tačiau pasitaiko atvejų, kai trombozė užklumpa trisdešimtmečius, tai jau blogai, tokius ligonius būtina tirti ir ieškoti įgytų ar įgimtų (genetinių) priežasčių.
Kraujo krešulių rizika didėja ir dėl medžiagų apytakos sutrikimų, lemiančių nutukimą, cukrinį diabetą. Į trombozės veiksnių sąrašą galima įtraukti taip pat nejudrumą, mažą fizinį aktyvumą, žalingus įpročius, netgi hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimą.
Rūkymas gali lemti padidėjusią trombozės riziką. Ypač tai pavojinga jaunoms moterims, kurios vartoja kontraceptines piliules.
Skiepai nuo koronaviruso taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį – kraujo krešulius. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad tai itin retas sutrikimas – iš 8 milijonų paskiepytų žmonių buvo užfiksuoti vos keli atvejai, kai susidarė kraujo krešulių. Mokslininkai svarsto apie krešulių imunologinę kilmę.
Kita vertus, dažnai pamirštame, kad rūkymas gali lemti padidėjusią trombozės riziką. Ypač tai pavojinga jaunoms moterims, kurios vartoja kontraceptines piliules. Toks derinys vienai iš penkių šimtų ar tūkstančio moterų gali išprovokuoti trombų atsiradimą ir rimtas komplikacijas ar net mirtį.
– Kada yra skiriami vaistai, o kada galima išsiversti be jų?
– Kraujo krešėjimo sutrikimus įmanoma gydyti vaistais, bet turi būti patvirtinta kraujo krešėjimo liga. Kadangi sumažinus krešumą didėja kraujavimo rizika, negalima eksperimentuoti su medikamentais.
Jei vyrauja trombų formavimosi procesas, vaistai jį slopina, tačiau tai nėra natūrali fiziologinė pusiausvyra. Dėl šios priežasties pacientai yra įspėjami – jei prasidėtų vidinis kraujavimas, nedelsiant kreiptis pagalbos.
Liaudyje mėgstama sakyti, kad aspirinas skystina kraują. Tai netiesa, nes skystinti galima kompotą, sriubą, o ne kraują. Iš tikrųjų aspirinas veikia bespalvių kraujo plokštelių trombocitų sulipimą, tai yra veikia kaip antiagregantas, bet tai nėra specifinis kraujo krešėjimą veikiantis preparatas – antikoaguliantas.
– Ar yra profilaktinių natūralių priemonių, apsaugančių nuo trombų?
– Tai gali būti augalinės medžiagos, pavyzdžiui, pasaulyje vis daugiau dėmesio sulaukia natokinazės fermentas, aptinkamas fermentuotų sojų pupelėse. Ši biologiškai aktyvi medžiaga yra vertinama kaip viena iš natūralių alternatyvų kraujotakos sutrikimų ir trombozės profilaktikai. Natokinazė pasižymi įvairialypiu poveikiu, tai būdinga augalinės kilmės medžiagoms. Ji aktyvuoja natūralią organizmo fibrinolizės (fibrino tirpimo) sistemą, vadinasi, ardo krešulius ir neleidžia susidaryti naujiems, todėl ne tik mažina trombozės riziką, bet ir gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne. Taip pat stebimas, nors ir nežymus, natokinazės poveikis kraujospūdžio mažinimui.
Natokinazę galima naudoti profilaktiškai, kol dar nėra gydytojo paskirtas gydymas kraujo krešumą mažinančiais medikamentais, bet negali būti vartojama vietoj gydytojo skirto gydymo.
Yra veiksmingos ir kitos nemedikamentinės priemonės: tai sveika gyvensena, racionali mityba. Ypač tai svarbu pandemijos metu, kai daugelis žmonių dirba nuotoliniu būdu, daug valandų praleidžia prie kompiuterio.
Fizinis aktyvumas ir poilsis gamtoje veikia kaip balzamas sielai. Jei du ar tris kartus per savaitę skirtume mankštai, įvairiems fiziniams pratimams, o kasdien bent po keturiasdešimt minučių eitume pasivaikščioti, mažintume mirtingumą tiek nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiek ir bendrąjį mirtingumą.
Reikėtų taip pat vengti žalingų įpročių, nerūkyti, nes, kaip minėjau, rūkymas skatina trombų susidarymą. Labai svarbu stebėti ir savo cholesterolio lygį kraujyje, padidėjus blogojo cholesterolio kiekiui, prarandame pusiausvyrą ir visoje kraujotakoje.
Krešėjimo sistemą palaiko ir normalus skysčių vartojimas. Jeigu daug prakaituojama, mėgstama kaitintis pirtyje, kraujas gali pasidaryti klampesnis, todėl gali aktyvuotis kraujo krešėjimo sistema. Bet skysčius reikia taip pat gerti su saiku.
Kraujagyslių sistema yra unikali, o krešumo pusiausvyrai užtikrinti nepakanka vienos kapsulės, nes geros savijautos pagrindas – sveika gyvensena, kokybiškas miegas ir gebėjimas susidoroti su stresu.
