Tėvai už vaiko apžiūrą privačioje įstaigoje paklojo 116 eurų
Kaip pasakojo vilnietė, penkerių metų vaikas sirgo jau keletą dienų – slogavo, kosėjo, buvo pakilusi aukšta temperatūra. Šeimos gydytoja apžiūros metu nieko pikta nerado, tačiau patarė tėvams, kad jeigu keletą dienų laikysis aukšta temperatūra, važiuoti į ligoninę, juolab kad artėjo savaitgalis.
„Kadangi temperatūra vėl pradėjo kilti, taip ir padarėme. Atvykę į Santaros klinikų Vaikų ligoninės priimamojo koridorių, pamatėme pilną koridorių žmonių. Tame koridoriuje, kuriame tenka laukti, nuolat varstomos durys, patalpa labai nedidelė, todėl ligonis prie ligonio. Kas kosėja, kas vemia į bliūdą. Tėvai sėdi ant žemės, vaikai suguldyti ant suoliukų. Vaizdas kaip karo metais.
Seselės, kurios registravo, pasakė, kad dar nepriimti vaikai, kurie sėdi nuo trečios valandos. Būtume priimti tik vidurnakčio link, juolab kad pradėjo vaikus vežti greitosios. Buvo septinta valanda vakaro. Tokiomis sąlygomis palaukus keturias–penkias valandas galima dar ne vieną ligą pasigauti. Lygiai taip pat ir mano vaikas gali kitus užkrėsti“, – teigė pašnekovė.
Kas kosėja, kas vemia į bliūdą. Tėvai sėdi ant žemės, vaikai suguldyti ant suoliukų. Vaizdas kaip karo metais.
Kadangi tėvai turėjo patirtį, kaip šioje ligoninėje maždaug prieš dvejus metus pralaukė šešias valandas, nusprendė ieškoti pagalbos kitur. Laukti dar vieną naktį, kol kitą dieną galės pakliūti pas šeimos gydytoją, jie nesiryžo – baiminosi komplikacijų. Taigi pradėjo skambinti į kitas įstaigas, tačiau prisiskambinti pavyko tik į vieną – į privačią Baltijos Amerikos kliniką. Nusprendė nuvykti ten bent jau pasidaryti kraujo tyrimo.
Bendras kraujo tyrimas šioje klinikoje jiems kainavo 31 eurą, gydytojo konsultacija – 85 eurus. Taigi iš viso skubus vaiko sveikatos būklės įvertinimas tėvams kainavo 116 eurų.
„Į ligoninę tikrai nevažiuoji šventės ieškoti, važiuoji tik tuo atveju, kai tikrai blogai, kai manai, kad nėra kitos išeities, kai negali pats prisiimti atsakomybės už vaiko sveikatą ir nori, kad jį apžiūrėtų specialistai. Aš suprantu, kad gali tekti palaukti valandą ar dvi, bet ne keturias–penkias. Ir jau daug metų situacija nesikeičia, realiai nepriimama jokių sprendimų.
Galėtų gi ligoninė srautą pasimatuoti per metus, o kai yra pikai, skirti daugiau personalo, rezidentų. Negi nėra sprendimo? Juk ir patys medikai dabar visiškai nusiplūkia, krūvis tikrai nežmoniškas, apie jokius kavos gėrimus ar užkandžiavimus negali būti nė kalbos. Už kantrybę kiekvienam reikėtų po medalį duoti“, – svarstė penkiamečio mama.
Jei būtų daugiau gydytojų, jie neturėtų kur dirbti
Vaikų ligoninės Skubios medicinos, intensyvios terapijos ir anesteziologijos centro vaikų ligų gydytoja Dalia Puidokienė sakė, kad per savaitgalį ligoninė sulaukė per 350 pacientų. Daugiausiai jų buvo sekmadienį – 132.
„Šis savaitgalis – visiškai ne išimtis. Tokie patys srautai yra kiekvieną savaitgalį. Mūsų personalas – tikrai profesionalus, dirbame gerai, padarome visus reikalingus tyrimus, kurių pirminės sveikatos priežiūros centrai negali arba nenori padaryti. Kai pas mus žmonės pabūna, nepaisydami eilių, jie važiuoja čia vėl ir laukia po keturias valandas, jeigu to reikia.
Sunkūs pacientai keturių valandų tikrai nelaukia – turime įdiegtą naują rūšiavimo sistemą, pagal kurią sunkūs pacientai gauna atitinkamą spalvą ir apžiūrimi nedelsiant. Taigi jei tai yra kelias paras sergantis, kosintis, karščiuojantis vaikas, jam iš tiesų teks palaukti, nes jam nereikia neatidėliotinos pagalbos.
Aš manau, kad gydytojų savaitgaliais užtektinai. Jeigu jų būtų daugiau, mes neturėtume kur tų pacientų žiūrėti. Sutinku, kad dabar pacientai susigrūdę ir tai negerai, nes jie serga skirtingomis ligomis. Kita vertus, su vaiku atvažiuoja mažiausiai po du tėvelius, o kartais dar ir močiutė su seneliu. Taip ir susidaro kamšatis“, – teigė medikė.
Para ligoninėje įkainota mažiau nei privati gydytojo konsultacija
Pašnekovė sutiko, kad jeigu būtų didesnis laukiamasis, būtų galima pacientus rūšiuoti: viena patalpa vemiantiems, kita – karščiuojantiems. Išberti vaikai, kai įtariamas meningokokas ar kita pavojinga infekcija, jau ir dabar atskiriami – tam išskirti trys kabinetai.
„Kai pradėjau dirbti prieš 20 metų, daugiausiai per parą turėdavome 15 ligonių, todėl budėdavo vos vienas gydytojas. Dabar dienos metu dirba dažniausiai trys gydytojai, dar yra rezidentų, tačiau apžiūra užtrunka. Vienam pacientui reikia mažiausiai pusvalandžio, kadangi atliekami įvairūs tyrimai. Taigi eilė juda po truputį, nors dirbame pakankamai greitai. Kam teko pabuvoti užsienyje ar suaugusiųjų ligoninėje, gali palyginti: net tyrimai pas mus atliekami pakankamai greitai“, – svarstė D.Puidokienė.
Pasak jos, eilė gali sumažėti tik tuo atveju, jeigu bus išspręstas patalpų klausimas. Tuomet galėtų dirbti daugiau gydytojų. Kita vertus, kai kurie žmonės čia tiesiog užsuka pro šalį patikrinti vaiko sveikatos bei padaryti tyrimus ir tokiu būdu dirbtinai sukuria eiles.
„Manau, jų be eilės poliklinikos nepriimtų, reikėtų bent keletą dienų palaukti, kol pakliūtų pas šeimos gydytoją. Tiesiog pas mus atvažiuoti jiems patogiau. Net jeigu jie pralaukia keturias valandas, čia vaikui padaro visus tyrimus, nustato diagnozę, išrašo receptą, jeigu reikia – dar ir nedarbingumo lapelį tėvams. Kam vaikščioti į polikliniką, jei čia visas paslaugas gauna iš karto?
Pacientų srautai labai padidėjo, kai įsikūrė šeimos gydytojų kabinetai, mat daugelis jų neturi jokių savo specialistų. Būtent šių centrų pacientai dažnai pirmu pasirinkimu važiuoja pas mus, o ne pas savo šeimos gydytoją“, – teigė pašnekovė.
Kai pradėjau dirbti prieš 20 metų, daugiausiai per parą turėdavome 15 ligonių, todėl budėdavo vos vienas gydytojas. Dabar dienos metu dirba dažniausiai trys gydytojai, dar yra rezidentų, tačiau apžiūra užtrunka.
Gydytojo konsultacijai valstybės nustatytas įkainis – apie 13 eurų, o visa stebėjimo palatos paslauga, į kurią įeina para su visa medicinine priežiūra, tyrimais, lova, patalyne, kainuoja 78 eurus. Išgirdusi, kiek tėvai už paslaugas sumokėjo privačioje klinikoje, medikė tik atsiduso: visos paros paslauga ligoninėje mažiau įkainuota nei privati gydytojo konsultacija be jokių tyrimų.
Kaltina šeimos gydytojus, kurie neatlieka savo pareigų
Vaikų ligoninės direktorius prof. Juozas Raistenskis patvirtino, kad mamos papasakotos bėdos yra žinomos. Jis taip pat metė akmenėlį į pirminės sveikatos grandies veiklą primindamas, kad poliklinikos, kurias prižiūri savivaldybė, pagal nustatytą tvarką turi užtikrinti pagalbos teikimą visą parą, tačiau to nėra.
„Bėda ta, kad šeimos gydytojui mokama už prirašytą asmenį, o ne už tai, kiek jis paslaugų suteikė. Taigi nesvarbu, lankėsi pacientas įstaigoje ar ne, gydytojui mokama už „galvą“. Normalu, kad tokiu atveju paskatos dirbti daugiau nėra. Todėl ir gauname pacientus su siuntimais, kad įtariamas plaučių uždegimas. Ne paslaptis, kad daugelis šeimos gydytojų kabinetų savo rentgeno neturi. Kad atmestume plaučių uždegimą, turime atlikti bendrą kraujo tyrimą, reaktyvinio baltymo tyrimą ir padaryti nuotrauką, ir viskas už tuos pačius 13 eurų. Absurdas. Šios paslaugos savikaina didesnė 2,5–3 kartus“, – teigė pašnekovas.
Netrukus švęsime 10-metį, kaip pastatas turėjo būti pradėtas statyti
Pasak jo, priėmimas yra toks, koks yra, daugiau patalpų nėra. Vienintelis dalykas, kuris gali paguosti pacientus, kad po kelių metų iškils naujas modernus pastatas su daug erdvesnėmis patalpomis. Tiesa, naujas ligoninės korpusas jau turėjo būti pastatytas prieš šešerius metus.
„Sutartis dėl Pediatrijos korpuso statybų tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Turto banko buvo pasirašyta dar 2008 m. kovo 21 d. Taigi netrukus švęsime dešimtmetį, kaip jis turėjo būti pradėtas statyti. Pagal šią sutartį darbai turėjo būti baigti 2012 m. Tačiau procesas iš mirties taško pajudėjo tik pernai, kai gegužės 2 d. Santaros klinikos vargais negalais pasirašė sutartį dėl Pediatrijos pastato statybų finansavimo. Taigi nuo pirmųjų sprendimų ne tiek ir daug laiko praėjo, tik devyneri metai.
Kadangi Santaros klinikos buvo įpareigotos vykdyti visas procedūras, gegužės 31 d. paruošta dokumentacija ir paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Paskelbus nugalėtoją vienas iš konkurso dalyvių liko nepatenkintas ir padavė visą reikalą į teismą. Ir jau keturis mėnesius tarp stambių statybinių įmonių vyksta teisminiai ginčai. Kada bus šio ginčo pabaiga, aš nežinau, tačiau akivaizdu, kad švęsime šio pastato dešimtmetį net nepradėję jo statyti“, – aiškino J.Raistenskis.
Ledams pajudėjus, procesas įstrigo teismuose
Paklaustas, kodėl tiek laiko nieko nebuvo daroma, medikas teigė norintis išlikti mandagus ir diskretiškas. Esą šis klausimas – buvusiems ministrams.
„Kalbant apie praeitį, vienintelis ministras, kuris sujudino šiuos reikalus ar leido, kad jie judėtų, buvo šviesios atminties Juras Požela. Jeigu jo likimas būtų kitoks, manau, šiandien mes jau turėtume naujas priėmimo patalpas. Paskutinės sutartys pasirašytos prie Aurelijaus Verygos, taigi jis taip pat viską padarė, kad procesas vyktų, nieko negaliu sakyti. Tačiau dabar viskas užstrigę teismuose. Negali pykti – lietuviškas variantas. 20 mln. eurų konkursas – statybinėms kompanijos, be abejo, rimtas reikalas. Galima suprasti, kodėl jos tarpusavyje kaunasi, bet kaip ilgai dar kausis, aš nežinau. Duok Dieve, kad šis procesas truktų mėnesiais, ne metais“, – sakė pašnekovas.
Ligoninės vadovas sutiko, kad dabartinės patalpos nepritaikytos tokiam skaičiui žmonių, tačiau visos pertvarkos, bandant pagerinti situaciją, pavyzdžiui, įsteigiant 20 stebėjimo palatų, buvo atliktos tik iš vidinių lėšų.
„Kai tik užklausdavome dėl galimybės gauti lėšų priestatui iš valstybės investicinės programos, mums buvo atsakoma, kad dabar statyti priestatą neracionalu, nes tuoj bus pastatytas naujas modernus korpusas, kuriame bus Skubios pagalbos skyrius. ES lėšos tam jau senokai skirtos. Optimistiškai nuteikia tik tai, kad šiuo projektu jau susidomėjo kontrolė iš Briuselio, nes jiems taip pat įdomu, kodėl viskas vyksta vėžlio greičiu“, – teigė J.Raistenskis.
Visgi ledai teismuose jau pajudėjo. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę panaikino Santaros klinikų sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Teismas patenkino kitos statybų įmonės ieškinį. Tačiau teismo sprendimą per 14 dienų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
