Jei jus išskyrė mirtis...
Žmogui pasitraukus iš gyvenimo, daugelyje kultūrų įprastas gedėjimo periodas. Kai kur jo metu atliekamos tam tikros ceremonijos, kitur jis pažymimas nešiojant juodos spalvos drabužius. Gedėjimo periodas, nesvarbu ar kažkaip pažymėtas, ar ne, būtinas žmogui, kuris išgyveno mylimo žmogaus netektį. Jei išgedėta ne iki galo, jei nepavyko atsisveikinti su išėjusiuoju ir paleisti jį, gedėjimas gali tęstis ilgus metus, netgi paslėptas po veiklų ir naujų pažinčių skraiste.
Susidūrus su skausminga netektimi, svarbiausia nebėgti nuo plūstančių jausmų ir leisti sau iki galo išjausti viską, kas kyla prisiminus partnerį (kitą brangų žmogų) ir netektį. Nereikėtų vengti vietų, kur buvote kartu, dainų, filmų, kuriuos abu mėgote.
Žinoma, visa tai kels skausmą, tačiau skausmas, jei išjaustas iki galo, netrunka amžinai, o tai, kas kelia prisiminimus, padeda stipriau ir tikriau jį pajusti. Priešingu atveju, ir po daugelio metų liks vietų, dainų, filmų, knygų, kurių būsite priversti vengti, bijodami vėl pajusti skausmą.
Viena iš priežasčių, neleidžiančių iki galo išgedėti brangaus žmogaus, yra nenoras jo paleisti ir bandymas, kiek įmanoma ilgiau, išlaikyti gyvą paveikslą. Galbūt paleidimas atrodo nepakeliamai skaudus, galbūt žmogus jaučia kylantį kaltės jausmą, kad galėtų toliau gyventi be to, kurį taip mylėjo ir brangino – tarsi išduotų ir jį, ir santykius. Deja, mirusio žmogaus laikymasis suteikia tik skausmą, ir atsisveikinimo, paleidimo slenksčio peržengimas yra vienintelis būdas išgyti ir su savimi pasilikti tik šiltą jausmą bei dėkingumą už kartu praleistą laiką.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria: kaip atpažinti meilę, o ne aistrą ir susižavėjimą?
Viena iš priežasčių, neleidžiančių iki galo išgedėti brangaus žmogaus, yra nenoras jo paleisti ir bandymas, kiek įmanoma ilgiau, išlaikyti gyvą paveikslą.
Kita priežastis, kuri gali ilgam užlaikyti nuo atsisveikinimo su prarastu mylimu žmogumi, – sunkios emocijos, jaučiamos jo atžvilgiu.
Net pripažinti, jog tokios emocijos apskritai yra, gali būti labai sunku, ir ne vienas, tik nuėjęs pas specialistą, netikėtai pamato, kad ir po kelerių metų nešioja savyje neužbaigtus klausimus, susijusius su seniai prarastu mylimuoju
Tokie neužbaigti klausimai gali būti pyktis, kad artimas žmogus išėjo ir paliko jausti visą skausmą, kurį teko išgyventi, savęs kaltinimas, jei mirtis buvo tragiška. Kartais lieka neišsakytų žodžių, atsiprašymų. Su kiekvienu tokiu išgyvenimu, iškeltu į paviršių ir patirtu iki galo, netekties našta lengvėja, santykis su išėjusiu mylimuoju tampa ramesnis, švaresnis ir vis mažiau daro įtakos likusiam žmogaus gyvenimui.
Kaip gedėjimo periodas yra būtinas, taip pat jį būtina ir užbaigti. Daliai žmonių, netekusių brangaus žmogaus, gedėjimas tampa gyvenimo būdu. Nekalbame apie garbaus amžiaus senuką, kuris, eidamas pietauti į kavinaitę, nešasi savo išėjusios žmonos nuotrauką. Kalbame apie žmones, kuriems prieš akis potencialiai ilgi gyvenimo metai su naujomis pažintimis ir naujais santykiais.
Tik tie, kurie išgedėjo iki galo ar bent jau tiek, kiek nuoširdžiai pavyko ir mokėjo atsisveikinti, supras žodžius, kad neverta atsisakyti savo laimės gyvenime ir ateinančiuose santykiuose dėl to, kad su mylimu žmogumi teko atsisveikinti anksčiau nei tikėtasi. Tiems, kurie liko nešioti skausmą širdyje, tokie žodžiai tą skausmą tik paaštrins. Kartais pagalba iš šalies – dvasininkas, jums tinkantis psichologas – gali būti reikalingi kaip vedliai, gebantys padėti atverti žaizdas ir jas užgydyti.
Jei išgyvenate skyrybas...
Skyrybos su mylimu žmogumi turi šiek tiek kitokią atsisveikinimo dinamiką. Be to, priežasčių, dėl ko partneris palieka, yra labai daug, ir kartais toks palikimas gali būti akis atveriančia santykių pamoka paliktajam. Kad ir kas nutiko, lygiai taip pat svarbu mokėti atsisveikinti su santykiais, išgedėti sudėtų vilčių netektį. Tam taip pat reikia laiko – kad suprastumėte, kas įvyko, išjausti patirtą sukrėtimą, kai kuriems – kad surinktų save iš gabalėlių į galintį gyventi ir eiti savo keliu žmogų.
Ką būtina daryti, nenorint ilgai kankintis dėl įvykusių skyrybų, tai neįsitraukti į tokius apmąstymus savo noru. Iš visų jėgų vengti fantazuoti apie galimą susitaikymą, svajoti, kaip galėjo būti.
Šiuo atveju lankymasis abiejų pamėgtose vietose ir nuolatinis galvojimas apie kartu praleistą laiką yra ne tai, kuo verta sąmoningai užsiimti. Kas be ko, prisiminimai ateis patys, bus skaudu palaidotų ateities planų, kurie taip pat suksis galvoje.
Ką būtina daryti, nenorint ilgai kankintis dėl įvykusių skyrybų, tai neįsitraukti į tokius apmąstymus savo noru. Iš visų jėgų vengti fantazuoti apie galimą susitaikymą, svajoti, kaip galėjo būti. Jei skyrybos tapo faktu ir abiem aišku, kad partneris grįžti nenori, šis faktas yra realybė, kurią svarbu, kiek galima greičiau, įsisąmoninti. Kitu atveju svajos ir fantazijos nutraukia žmogų nuo jo gyvenimo, užliūliuoja ir teikia daug nereikalingos kančios.
Dalis patyrusių skyrybas žmonių skuba į naujus santykius kaip į išsigelbėjimą. Toks skubėjimas yra viso labo vengimas susidurti su savo skausmu, išgyventi patirtą sukrėtimą. Net jei kitas žmogus atsiranda greitai ir visai netikėtai, skatina be jokių intencijų pradėti naujus santykius, neverta skubėti. Svarbu leisti tam žmogui aiškiai suprasti, kad esate paveikti skyrybų ir reikia laiko išgijimui.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria: kaip kurti santykius moteriai, kuriai per 40?
Skubėti į naujus santykius žalinga ir dėl to, kad neišgyventas skausmas daro žmogų neadekvačiu, iškreipia jo gebėjimą vertinti realybę, tad nesunku surasti visiškai netinkamą žmogų, su kuriuo po kurio laiko vėl teks išgyventi naujas skyrybas. Taip pat sveika prisiimti atsakomybę ir prieš tą žmogų, kuriam siūlote laimingų santykių perspektyvą, patys būdami nepasiruošę naujiems santykiams ir bėgdami jų link tik tam, kad pabėgtumėte nuo savo skausmo.
Mylimo žmogaus išėjimas iš santykių gali padaryti stiprų poveikį paliktojo savivertei, nekalbant apie gyvenimo džiaugsmą. Gyjant po skyrybų, reikia pasirūpinti savimi ir po truputį, išgyvenus pagrindinį sukrėtimą ir pradėjus susitaikyti su situacija, pradėti atsistatymo periodą. Tai reiškia bendrauti tik su maloniais žmonėmis ir maksimaliai sumažinti kontaktų su tais, su kurias bendrauti sunku ar nemalonu.
Svarbu prisiminti savus pomėgius, būdus smagiai praleisti laiką, viską, kas padeda jaustis ramiau, suteikia gyvenimui spalvų ir prasmės. Net jei nėra didelio entuziazmo, gali tekti lengva prievarta nuvesti save ten, kur yra bent truputį malonu. Grįžimas prie savęs – savo pomėgių, veiklų, sau brangių žmonių – ne tik padės atsistatyti ir sugrįžti į gyvenimą, bet ir palengvins atsisveikinimą su santykiais, bus mažiau laiko galvoti, lengviau pasiruošite naujiems santykiams.
Kiekvienas žmogus unikalus, kiekviena situacija unikali. Mokėti prarasti yra turbūt viena sunkiausių ir viena svarbiausių gyvenimo pamokų. Vieniems tai sekasi lengviau, kiti visam gyvenimui neranda jėgų akis į akį susidurti su savo skausmu ir lieka tykiai kentėti.
Užjaučiame visus, kuriems artimiausiu laiku teko atsisveikinti su brangiu žmogumi. Linkime, kad praėjus laikui, gebėtumėte išjausti visą skausmą, susitaikyti, paleisti ir iš naujo atrastumėte gyvenimo džiaugsmą.
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių, nesugebate atsikratyti pavydo ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys į įdomiausius laiškus.
P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
