„Mūsų aplinkoje panašiai susirgo ne vienas žmogus. Girdėjome, kad šios formos virusas šiuo metu labai paplitęs Lenkijoje. Žinant, kaip dažnai lietuviai ten vyksta, gali būti tik laiko klausimas, kad jis išplis ir pas mus“, – baiminosi pašnekovas.
Pasak medikų, tokius simptomus paprastai sukelia enterovirusai, kurie liaudiškai vadinami skrandžio gripu, kadangi jų simptomai panašūs į gripo, liga prasideda taip pat ūmiai ir kartu su virškinimo sistemos sutrikimais netgi gali būti peršalimo simptomų.
Simptomai – labai panašūs į gripo
Šeimos gydytoja Regina Balčiūnienė patvirtino, kad su panašiais atvejais susidurianti. Pasak jos, šiuo metu pasitaiko įvairių vadinamųjų enterovirusų, tačiau ne visus iš jų paprasta diagnozuoti laboratoriškai. Taip pat pasitaiko mišrių variantų, kai prasideda karščiavimus, atsiranda peršalimo simptomai, t. y. sloga, gerklės skausmas, kosulys, tačiau kartu pasireiškia ir virškinimo trakto sutrikimai: skauda pilvą, viduriuojama ir pan.
Pasitaiko mišrių variantų, kai prasideda karščiavimus, atsiranda peršalimo simptomai, t. y. sloga, gerklės skausmas, kosulys, tačiau kartu pasireiškia ir virškinimo trakto sutrikimai.
„Enterovirusai, kaip ir viršutinių kvėpavimų takų ligas sukeliantys virusai, šiek tiek susiję su sezoniškumu. Rudenį šių susirgimų visada būna daugiau. Tai susiję ir su oro sąlygomis (šiuo metu vyraujantys lietingi, vėsūs orai yra labai palankūs virusams daugintis), ir su pasikeitusiu mūsų gyvenimo būdu, kai mažiau būname gryname ore, o dažniau su žmonėmis kontaktuojame uždarose patalpose. Šiuo metų laiku mūsų imunitetas silpnesnis, todėl mes imlesni įvairiausiems virusams.
Žmonės be reikalo bijo būti lauke. Ne veltui sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Virusai prie mūsų labiau kimba uždarose patalpose. Tiesiog reikia pasirūpinti tokia apranga, kad nebūtų nei šalta, nei perkaistumėte. Prieš einant į lauką labai naudinga išgerti šiltos arbatos“, – teigė pašnekovė.
Tikra bėda – kondicionuojamos patalpos
Pasak jos, enterovirusai plinta per rankas ir oro lašeliniu būdu. Taigi šiuo metu laiku profilaktiškai reikia dažniau plauti rankas ir nepamiršti vėdinti patalpų, ypač biuruose. Mat enterovirusai pakankamai atsparūs aplinkai.
„Nors enterovirusais ne taip lengvai apsikrečiama, kaip gripu, bet jei patalpoje bus segantis žmogus, o patalpų ventiliacija bloga, jis gali užkrėsti kolektyvą. Deja, kondicionieriai biuruose dažnai nėra tinkamai prižiūrimi. Ypač pavojinga, kai jie išjungiami, o po to vėl įjungiami. Tuomet ant susidariusios šiltos terpės nusėdusios bakterijos labai sėkmingai dauginasi, o kondicionierių vėl įjungus jos išmetamos į aplinką.
Bet kuriuo atveju bent kas tris valandas penkiolikai minučių būtina atidaryti langą. Jeigu šalta, galima susitarti, kad visi tam laikui išeitų iš patalpos. Virusai ore, kuriame daug deguonies, nesidaugina, jiems palankesnis anglies dvidegenio prisodrintas oras“, – pasakojo medikė.
Vos tik pradėjo lyti, žmonės ėmė plūsti į polikliniką
Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė teigė susidurianti tik su pavieniais enteroviruso atvejais. Pasak jos, šie virusai sukelia karščiavimą ir virškinimo sistemos sutrikimus: atsiranda pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas. Paprastai virusas praeina labai greitai – per 2–3 dienas ir jokio ypatingo gydymo nereikia: dieta, skysčiai ir druskos.
„Vos tik atvėso orai ir prasidėjo lietus, labai padaugėjo peršalimo ligų. Žmonės pasakoja, kad sušlapo kojas, sušalo ir susirgo. Pagrindiniai simptomai įprasti – karščiavimas, sloga, bronchitas, tracheitas. Pernai vyravo virusas, kuris sukeldavo plaučių uždegimus, šiemet kol kas tokį atvejį turėjau tik vieną, tačiau sezonas tik įsibėgėja.
Tiesa, pagaliau gavome vakciną nuo gripo, ir žmonės masiškai skiepijasi. Labai daug buvo norinčiųjų skiepytis, kai neturėjome vakcinos. Žmonės skambindavo, ateidavo, klausdavo. Vos tik gavome vakciną, mus užplūdo. Palyginti su praėjusiais metais, skiepijasi daugiau žmonių“, – pasakojo medikė.
Niūrių orų ir niūros nuotaikos derinys – peilis imunitetui
Paklausta, kaip patartų saugotis ligų, D.Makaravičienė tikino, kad patarimai standartiniai: daug būti gryname ore, tik šiltai apsirengti, valgyti vaisių, daržovių, vengti streso, nesipykti su aplinkiniais ir pakankamai miegoti.
„Mokslininkų įrodyta, kad pyktis, bloga nuotaika, stresai, taip pat ir fizinis išsekimas silpnina imunitetą, ir žmogus greičiau suserga. Imuninė sistema – mūsų organizmo barjeras kovai su infekcija“, – svarstė pašnekovė.
Gripas mėgsta nešvarią, mažai vėdinamą, drėgną aplinką
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus Asta Skrickienė teigė, kad sergamumas peršalimo ligomis šiuo metu siekia 67,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Jis yra labai nežymiai didesnis nei pernai tokiu metu. Daugiausia sergančiųjų – Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Šiaulių apskrityje. Gripo atvejų daugiausiai užregistruota Kaune.
Per praėjusią savaitę nustatyta 20 gripo atvejų (tuo tarpu prieš tai buvusią – 34 atvejai). Tačiau laboratoriškai gripo viruso dar nėra patvirtina, jis atpažįstamas tik pagal simptomus.
„Gripo virusai mėgsta nešvarią, mažai vėdinamą, drėgną aplinką. Dabar pas mus labai daug lyja, todėl drėgmės visur pakanka. Kadangi mes labai daug laiko praleidžiame uždarose patalpose, jas reikėtų vėdinti. Ypač biurus, kuriuose dirba daug žmonių ir ne visada ateina vien tik sveiki. Kas valandą bent dešimčiai minučių reikia atsidaryti langą.
Taip pat vėdinti reikia ir namus. Jei žmogus gyvena vienas, gal nebūtina tai daryti taip dažnai, bet jei žmonių šeimoje daugiau, bet kuris jų gali atnešti virusų. Virusas plinta trimis būdais – oro lašeliniu, tiesioginio kontakto būdu (pavyzdžiui, sveikinantis, bučiuojantis) ir per aplinkos daiktus. Todėl labai svarbu plauti rankas“, – panašius patarimus, kaip ir gydytojos, dalino specialistė.
Vienas ligonis gali užkrėsti keturis sveikus
Pasak jos, vienas gripu sergantis asmuo gali užkrėsti mažiausiai keturis asmenis. Todėl labai svarbu, kad ir sergantysis pagalvotų ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius, laikytųsi elementarių higienos taisyklių: pats plautų rankas, kosėdamas ir čiaudėdamas užsidengtų, pakartotinai nenaudotų vienkartinių nosinaičių, pagaliau neužsiimtų savigyda ir sirgdamas nevaikščiotų į darbą ir kitas viešas vietas.
Šių metų vakcina apsaugos nuo trijų gripo viruso atmainų. Dvi iš jų – tos pačios, kurios cirkuliavo pernai, o viena – nauja. Kaip visada, išlieka dilema, ar vakcinos gamintojai nuspėjo vyraujančias gripo atmainas Europoje. Kol nėra laboratoriškai patvirtintų gripo viruso atvejų, atsakyti į šį klausimą neįmanoma.
Tačiau medikai teigia, kad jei skiepas ir neapsaugos nuo ligos, jis apsaugos nuo gripo komplikacijų, kurios kai kuriems žmonėms gali būti netgi labai tragiškos. Organizmo imunitetas po skiepo susiformuoja per dvi savaites.
