Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 val. arba po 17 val., o užsienio kurortuose, kuriuose itin didelė kaitra, laiką paplūdimyje reiktų dar labiau paankstinti, kol temperatūra dar nesiekia 30 laipsnių karščio.
„Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitės buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys – reikėtų tai žinoti renkantis SPA procedūras“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Dehidratacijos pavojus
Dar viena pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis – dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris.
Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką.
„Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens – į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių, parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis – rečiau nei 3 kartai per parą, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni nei įprastai vaisiaus judesiai“, – aiškina K.Šnirpūnienė.
Anot jos, gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą, veržimą pilvo apačioje, nestiprius spazmus, rekomenduojama kurį laiką kasdien pavartoti po 400 mg magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis, padeda mėšlungio ir vidurių užkietėjimo profilaktikai.
„Esant nusiskundimams, nėščiajai apskritai nerekomenduojama būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Tokiu atveju patartina ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant – skubiai kreiptis į gydytoją“, – akcentuoja vaistininkė.
Apsauga nuo saulės
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, odoje intensyviau gaminasi pigmentas melaninas, todėl išryškėja anksčiau buvusios odos problemos, tokios kaip raudonė, dermatitas, padaugėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų.
„Oda retai įdega rudai, dažniau iš karto raudonuoja, išauga nudegimų pavojus, todėl būsimoms mamytėms reikia skirti didesnį dėmesį odos apsaugai nuo saulės. Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, jei oda jautresnė, o geriausiai naudoti apsaugą su SPF 50. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru – cinko oksidu“, – teigia K.Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad nėštumo metu galima naudoti ir savaiminio įdegio kremus. Renkantis saulės kosmetiką šiuo laikotarpiu, vertėtų mažiau eksperimentuoti ir rinktis to gamintojo kremus, kurie jau buvo išbandyti ir tiko moters odai.
„Po deginimosi saulėje reiktų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu“, – sako K.Šnirpūnienė.
Dalis moterų vasaros metu renkasi vartoti maisto papildą beta-karoteną – šis natūralus antioksidantas padeda gražiai įdegti. Tačiau jo negalima vartoti nėščiosioms, mat beta-karotenas yra vitamino A pirmtakas, o nėštumo metu šio vitamino daug vartoti pavojinga, nes didėja apsigimimų rizika.
„Nėštumas – ne liga, todėl būsimos mamos tikrai gali mėgautis saule. Svarbiausia – neperkaisti, nenudegti odos, gerti daug vandens, naudoti galvos apdangalus ir apsauginius kremus nuo saulės. Visi šie patarimai tinka ne tik besilaukiančioms moterims“, – patarė vaistininkė.
