Moksliniai tyrimai rodo, kad 25–50 proc. spermos prastėjimo priežasčių susijusios su gyvenimo būdu: mityba, alkoholis, narkotikai, rūkymas, ligos ar net sauskelnės, mūvėtos vaikystėje, turi tiesioginės įtakos vaisingumui.
„Pažeidžiamiausi – tolimųjų reisų vairuotojai, nes jiems tenka ilgą laiką sėdėti automobilio kabinoje, dažnai – ant šildomų sėdynių, kurios, perkaitindamos sėklides, taip pat turi įtakos spermos kokybei, – sako urologas Marius Kinčius. – Tikslus Lietuvos vyrų vaisingumo vaizdas dar neišryškėjo, nes neužaugo vadinamoji „pampersų" karta“: sauskelnės turi didelę įtaką berniukų vaisingumui, mat, jeigu vaikas nuolatos jas mūvi, nevyksta ventiliacija ir sėklidės gali perkaisti. Kadangi į Lietuvą sauskelnės buvo atvežtos tik po 1990 m, to laikmečio vaikai šiuo metu dar nesistengia susilaukti vaikų.“
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Stilizuoti spermatozoidai ant Jono automobilio – draugų gimtadienio dovana automobilio savininkui. |
Tyrimų rezultatai rodo, kad spermatozoidų skaičius spermos mililitre per 50 metų sumažėjo nuo 120 iki 60 mln. – lygiai perpus. Gydytojas M.Kinčius sako, kad teigti, jog nevaisingumas irgi padidėjo du kartus – neteisinga: „Lietuvos vyrai vis dar gali džiaugtis geresne nei vidutiniška spermos kokybe, nes Skandinavijos šalims šioje situacijoje daug blogiau. Per daugiau nei dešimtmetį pagal rekomendacijas reikalavimai žemutinei spermos normai nuo 80 mln. spermatozoidų 1 ml sumažinti iki 15 mln., bet 95 proc. porų vis dar pavyksta pastoti per metus.“
Tyrimų rezultatai rodo, kad spermatozoidų skaičius spermos mililitre per 50 metų sumažėjo nuo 120 iki 60 mln. – lygiai perpus.
Vyrams kenkia ir vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti ir kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija: jeigu įprastai pašalinus problemą keliančius veiksnius spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.
Pasak gydytojo, vaisingumui įtakos turi ir vėlyvas pastojimas, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20-25 metų, kaip anksčiau, bet sulaukus 30-40 metų, kai žalingi veiksniai per gyvenimą „atliko savo darbą“.
„Labai svarbi ir nevisavertė mityba. Mes nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami nitritai ir nitratai sąveikauja vieni su kitais ir mūsų organizmu“, – sako urologas M.Kinčius.
Spermos kokybę galima įvertinti atlikus laboratorinius tyrimus – spermogramą, kai nustatomas tikslus spermatozoidų skaičius, jų sugebėjimas judėti, forma (sveiki spermatozoidai turi galvą, kaklą ir uodegą, pakitę gali turėti dvi uodegas ir pusę galvos, neturėti kaklo ir pan.) ir gyvybiškumas.
Vienas iš galimų sprendimų – vartoti spermos kokybę gerinančius papildus, kuriuose yra visų normaliai spermos gamybai reikalingų elementų.
