„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Antra pagal dažnumą kraujo vėžio liga mieloma: neišgydoma, bet suvaldoma

Šios piktybinės ligos aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Nors šiuolaikinė medicina kol kas nepajėgi iki galo išgydyti mielomos, naujos kartos medikamentų bandymai suteikia vilties, kad šią ligą galima sėkmingai valdyti.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai / 123rf.com

„Netrokštu gyventi ilgai, bet trokštu likusias savo dienas praleisti kokybiškai“, – sako Naujajame Džersyje gyvenanti amerikietė Paula Van Riper. Ji save vadina mielomos veterane – šia liga serga jau trylika metų.

Liga sugrįžo tris kartus

Viskas prasidėjo, kai į šeštą dešimtį įkopusiai moteriai staiga pradėjo skaudėti šlaunikaulį. Pagalbos amerikietė kreipėsi į ortopedą, bet šis niekuo negalėjo padėti. Po išsamių tyrimų medikai paskelbė verdiktą: Paula serga mieloma, vidutinė gyvenimo trukmė su tokia diagnoze – pustrečių metų.

Gydymas buvo pradėtas nedelsiant. Moteriai buvo pakeistas klubo sąnarys. Po operacijos paaiškėjo, kad mieloma nebuvo išplitusi. Sužibo viltis, kad viskas baigsis laimingai. Tačiau po trejų metų mieloma sugrįžo.

„Mano tyrimai buvo daug prastesni, nei jaučiausi“, – stebėjosi moteris. Pavyzdžiui, ji niekada nejautė nuovargio, o šis simptomas – dažnas mielomos palydovas. Medikai pasiūlė kelias gydymo taktikas. Paula pasirinko kamieninių ląstelių transplantaciją. Per pusmetį kamieninės ląstelės jai buvo persodintos du kartus. Tai moteriai padovanojo dar penkerius gyvenimo metus.

2007-aisiais mieloma sugrįžo trečią kartą – paveiktas ligos lūžo stuburo slankstelis. Moteris atlaikė chemoterapiją ir spindulinį gydymą. Jai pradėti taikyti naujausi palaikomojo gydymo metodai – skirti vaistai, kurių veiklioji medžiaga – lenalidomidas – veikia imuninę sistemą ir neleidžia vystytis vėžio ląstelėms.

Vaistai sukėlė šalutinį poveikį – prasidėjo nemiga, skrandžio problemos, akyse liedavosi vaizdai. Tačiau Paula neturėjo kur trauktis – šalutinį poveikį slopino kitais medikamentais.

Šiandien ji jaučiasi gana tvirtai, tačiau pabrėžia: kas tinka vienam, nebūtinai tiks ir kitam. „Mielomos gydymas labai individualus, be to, jis sparčiai tobulėja“, – tikina niūriausias medikų prognozes paneigusi moteris.

Maratonų žvaigždė

71-erių amerikietis Donas Wrightas savo šalyje yra tapęs kone nacionaliniu didvyriu. Garbaus amžiaus vyras jau įveikė 70 maratono trasų 50-yje JAV valstijų. Beveik visas – per pastaruosius devynerius metus. Galbūt tai pernelyg nestebintų, jei ne vienas faktas: visus tuos devynerius metus Donas serga piktybine, kaulus pažeidžiančia liga – mieloma.

Astos Cibienės nuotr. /Donas Wrightas
Astos Cibienės nuotr. /Donas Wrightas

„Gyvenimas su mieloma yra maratonas, o ne sprintas“, – šypteli vyriškis. Kaskart įveikdamas 42 km ir 195 m ilgio trasą D.Wrightas įrodo – jis pajėgus valdyti savo ligą. Ne egzistuoti įstrigus skausmo gniaužtuose, o gyventi taip, kaip norisi.

Netoli Mineapolio gyvenančiam Donui piktybinė liga smogė netikėtai – sportiškas vyras iki tol nejautė nė menkiausių jos simptomų. Gydytojai negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio. Tik tiek, kad įsisiautėjusi mieloma pažeis kaulus, jie gali lūžti dėl menkiausios traumos, Dono laukia ilgas gydymas ir bus gerai, jei jam pavyks pratempti kelerius metus.

Amerikiečiui buvo taikomi keli gydymo metodai. Tačiau nė vienas jų ligos nesustabdė. D.Wrightas griebėsi šiaudo – atsisakė tradicinės chemoterapijos ir sutiko dalyvauti eksperimentinio naujos kartos preparato pomalidomido bandymuose. Šį preparatą tikimasi galutinai ištirti šiais metais.

Rizika buvo didelė, tačiau ji pasiteisino – jau penkerius metus vyro sveikatos būklė stabili. Tabletes jis geria kasdien, kartą per mėnesį apsilanko klinikoje atlikti tyrimų, nes Donas žino – mieloma gali bet kada sugrįžti.

Susirgo aštuonmetis berniukas

Mielominę ligą galima sėkmingai gydyti sustabdant jos progresavimą, kontroliuojant simptomus ir pagerinant gyvenimo kokybę. Tačiau liga nėra visiškai išgydoma.

Nežinomos ir tikslios šios ligos priežastys. Manoma, kad įtakos turi ilgalaikis jonizuojančios spinduliuotės, teršalų poveikis žmogaus organizmui, virusai ar nusilpusi imuninė sistema. Retai būna, kad mielomine liga sirgtų keli šeimos nariai – tyrimų, patvirtinančių paveldimą polinkį į šią ligą, nėra.

Mieloma dažniausiai serga suaugę žmonės, sulaukę 50-ies ir daugiau metų. Tačiau Brazilijoje neseniai nustatytas atvejis, kai šia liga susirgo aštuonmetis berniukas. Tai sukėlė didelį visuomenės ir medikų bendruomenės nerimą, ar mieloma nepradėjo jaunėti ir ar tinkamai jį gydoma tose šalyse, kurios nepajėgios įsigyti naujos kartos vaistų.

Auglys nesusidaro

Mieloma – piktybinis susirgimas, kurį sukelia plazminių ląstelių, esančių kaulų čiulpuose, pakitimai. Jos prigamina daug baltymų, tik antikūnų dalių, kurios negali funkcionuoti.

Sergant mieloma, auglys nesusidaro – mielominės ląstelės tiesiog pasklinda kaulų čiulpuose.

Vėžinės ląstelės dauginasi, kaulai silpnėja, o ligonis jaučia nuolatinį skausmą. Dažniausiai skauda juosmens ar strėnų srityje, krūtinės ląstos kaulus ir šlaunikaulius. Kaulai susilpnėja, tad padidėja lūžių tikimybė. Juos išprovokuoti gali net menkas paspaudimas ar sužeidimas. Prasideda ir kitos bėdos: nuolatinis silpnumas, mažakraujystė, sutrinka inkstų veikla. Mielomos simptomai būdingi daugeliui ligų, todėl nėra lengva ją diagnozuoti ligos pradžioje.

Ligoniai, kuriems nepasireiškia jokie simptomai, kurių tyrimai geri, normaliai veikia inkstai, gali ilgą laiką gyventi be gydymo.

Mieloma yra skirstoma į tris stadijas, tačiau aukštesnė ligos stadija ne visada reiškia blogesnę prognozę. Mielominės ligos atveju stadija daugiausiai atspindi ligos biologinį aktyvumą ir aukštesnė ligos stadija nerodo, kad liga buvo „užleista“ ar diagnozuota pavėluotai.

Šią ligą padeda nustatyti kraujo ir šlapimo tyrimai. Įtarimų sukelia pakitusi kraujo cheminė sudėtis: padidėjęs kalcio, bendrojo baltymo kiekis, sumažėjęs kraujo raudonųjų, baltųjų kūnelių ir trombocitų skaičius. Jei kaulų rentgeno nuotraukose matomi lūžiai arba tuščiavidurės zonos, atliekama kaulų čiulpų biopsija.

Jei ligos forma nesunki, jei kyla abejonių, ar žmogus iš tiesų serga, gydymas dažniausiai neskiriamas. Ligoniai, kuriems nepasireiškia jokie simptomai, kurių tyrimai geri, normaliai veikia inkstai, gali ilgą laiką gyventi be gydymo. Beje, kai kurie žmonės serga lėtai progresuojančia mielomos forma. Tokiu atveju ligos simptomai gali ilgai nepasirodyti.

Situacija Lietuvoje

Mieloma kasmet suserga apie 150 Lietuvos gyventojų, vidutinis ligonių amžius – 68 metai.

Remiantis Lietuvos vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2009 m. buvo užregistruoti 148 mielominės ligos atvejai (susirgo 89 moterys ir 59 vyrai), 2010 m. – 155 (susirgo 80 moterų ir 75 vyrai), 2011 m. – 147 (susirgo 90 moterų ir 57 vyrai).

Tarptautinio mielomos fondo duomenimis, šiuo metu vidutinė ligonio gyvenimo trukmė siekia 5–7 metus.

Mieloma gydoma etapais

Jūratė Daubarienė, Panevėžio apskrities ligoninės gydytoja hematologė:

„Nėra taip, kad žmogus susirgo ir iš karto gydomas pačiais naujausiais ir moderniausiais vaistais. Mieloma yra gydoma etapais. Gydymo standartai vienodi visoje Europoje, kadangi naudojame tuos pačius medikamentus.

Žmonių kaulų čiulpuose gaminasi plazminės ląstelės. Sveikame kūne jų turi būti, bet nedaug. Kai jų kiekis gerokai viršija normą, tada jau vystosi mieloma. Plazminės ląstelės gamina didelį kiekį pakitusio baltymo, silpnėja imunitetas.

Nereikalingas baltymas kaupiasi kraujyje, trikdo kaulų čiulpų, inkstų veiklą, be to, ardomas pats kaulas. Nuo to, kaip smarkiai jis pažeistas, skiriasi gydymo taktika.

Kai tik pradėjau dirbti, buvo sakoma, kad jaunesniems nei 80 metų žmonėms mieloma negresia. Bet dabar ligoniai jaunėja.

Pavyzdžiui, būna, kad vienoje kaulo vietoje atsiranda kaulinis defektas, bet kraujyje baltymo nėra daug. Tokiu atveju ta kaulo vieta pirmiausia švitinama ir tik po to skiriama chemoterapija.

Jeigu kraujyje nustatoma daug baltymo, spindulinis gydymas naudos neduoda. Reikia skirti chemoterapiją, kuri sustabdytų piktybinių ląstelių plitimą. Vis dėlto visų jų nepavyksta išnuodyti – dalis ląstelių lieka gyvybingos. Tokiu atveju gali padėti kaulų čiulpų transplantacija. Iš apgydyto ligonio kraujo paimamos kamieninės ląstelės. Po to ligoniui skiriama didžiulė chemoterapijos dozė. Vaizdžiai tariant, laukas išdeginamas ugnimi, kad nebeaugtų piktžolės, ir į jį pilamos naujos sėklos – kamieninės ląstelės. Prigijusios jos gamina „sveiką“ kraują. Pastebėta, kad efektas būna didesnis, kai po vienos transplantacijos iš karto atliekama antra transplantacija.

Jeigu ir po to ligos nepavyksta stabilizuoti, skiriami naujos kartos vaistai. Bet tai sprendžia ne vienas medikas, o gydytojų konsiliumas.

Kai tik pradėjau dirbti, buvo sakoma, kad jaunesniems nei 80 metų žmonėms mieloma negresia. Bet dabar ligoniai jaunėja. Jauniausias mano pacientas – 49 metų. Vis dėlto mieloma šiais laikai gana sėkmingai gydoma, šios ligos paliesti žmonės išgyvena po dešimt metų. O viena mano ligonė su mieloma sėkmingai kovoja jau trisdešimt metų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“