Už vyro Nerijaus Renata J. (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) ištekėjo 24-erių. Anuomet jauna šeima vaikų neplanavo – kelerius metus mėgavosi vedybiniu gyvenimu dviese. Atšventusi 27 metų gimtadienį Renata pajuto, kad jau yra pasirengusi motinystei – atėjo metas pradėti naują gyvybę.
Pirmi bandymai vaisių nedavė. Renatos mintis užvaldė nerimas. „Ilgai nedelsiau. Tris mėnesius nepavykus pastoti, ėmiau ieškoti pagalbos – kreipiausi į gydytoją“, – pasakojo moteris.
Optimizmas greitai išblėso
Medikai netruko nustatyti, kad jaunai moteriai nevyksta ovuliacija. „Man paaiškino, kad nemokamų paslaugų nevaisingumui gydyti nėra. Patarė kreiptis į privačias paslaugas teikiančias specializuotas klinikas“, – įvykių eigą atkūrė Renata.
Vienos Klaipėdoje įsikūrusios vaisingumo klinikos slenkstį ji mynė pustrečių metų. Iš pradžių Renatai buvo atlikti hormoniniai tyrimai. Rezultatai teikė vilčių – rodikliai tik šiek tiek nukrypę nuo normos: „Gydytojai nuramino. Sakė, kad su manimi problemų nekils, greitai „susitvarkysime“. Šios kalbos įkvėpė ir teikė optimizmo.“
Tikėtasi, kad nevaisingumo bėdas išspręs vaistai ovuliacijai skatinti. „Kaskart rezultatai buvo geri: folikulų užaugdavo daug – trys ar net keturi. Medikai sudarydavo grafiką, kada lytinis aktas turėtų būti sėkmingas, tačiau mums vis nesisekė. Gydytojai netgi įtarė, kad galbūt specialiai ką nors darau ne taip, kad nepastočiau – medicininių problemų jie nematė“, – kalbėjo Renata.
Problema – ne medicininė
Gydymo laikotarpiu Renatai buvo penkis kartus atlikta inseminacija – specialiai paruoštos vyro spermos sušvirkštimas tiesiai į gimdą ovuliacijos metu. Kiekviena procedūra šeimos piniginę paplonindavo daugiau nei 500 Lt, nekalbant apie nepigiai kainavusius vaistus, ampules ir t.t.
Vienu metu viską, ką uždirbdavau, atiduodavau klinikai, o alga anuomet siekė daugiau nei 2 tūkst. Lt per mėnesį.
„Vienu metu viską, ką uždirbdavau, atiduodavau klinikai, o alga anuomet siekė daugiau nei 2 tūkst. Lt per mėnesį. Visas išlaidas turiu užsirašiusi, tačiau niekada neišdrįsau suskaičiuoti“, – prisipažino Renata.
Kai niekas nepadėjo, šiaudu, kurio stvėrėsi nevaisingumo ligų specialistai, tapo laparoskopija – minimaliai invazinė chirurgija.
„Šią operaciją man pasiūlė tam, kad galutinai įsitikintume, jog medicininių kliūčių pastoti nėra. Gydytojai kėlė prielaidą, kad galbūt kiaušintakiuose slepiasi kokia nors plėvelė ar pan. Tačiau po operacijos išgirdau verdiktą: „Viskas su tavimi gerai, ieškok kitokių problemų“, – pasakojo dabar jau 33 metų moteris.
Rankos pačios parašė laišką
Kai tradicinė medicina pasirodė esanti bejėgė, Renata prisiminė kitą gydymo būdą – homeopatiją. Pastaroji, kitaip nei klasikinė medicina, atkreipia dėmesį į organizmo gebėjimą savo jėgomis pašalinti ligos simptomus. Dėl to visas organizmas įtraukiamas į kovą su liga.
„Tradicinės medicinos atstovai neanalizuoja, kodėl atsirado vienas ar kitas negalavimas, jie iškart dirba su rezultatu. Skauda galvą – duoda vaistų, tačiau skausmo priežasčių netiria – tiesiog nesigilina. O man nuolat kirbėjo ramybės neduodantis klausimas – kodėl ovuliacija nevyksta? Hormoniniai tyrimai to nenustatė, o kitais būdais atsakymo niekas neieškojo“, – tikino Renata.
Pasidalijus rūpesčiais su kolege, vieną dieną pašto dėžutėje ji rado elektroninę nuorodą į straipsnį, kuriame pasakota apie gydytojo homeopato Antano Januškevičiaus darbo rezultatus. Girdi, viena negalėjusi susilaukti vaikų maskvietė, su daktaru bendradarbiavusi metus, pastojo ir pagimdė dukrytę.
„Internete radau šio gydytojo elektroninio pašto adresą – rankos pačios parašė jam laišką“, – prisiminė Renata.
Pašlijusi hormonų pusiausvyra
Pirmo vizito metu A.Januškevičius nustatė, kad problema, trukdanti susilaukti vaikų, slypi Renatoje. Priežastis – viso organizmo disbalansas.
Pagėrus homeopatinius žirniukus kelis mėnesius pajutau, kad tonusas pasikeitė, atsirado energijos. Tai mane „užvežė“.
Gydytojas buvo konkretus – atsistačius organizmo harmonijai, šeimą aplankys ir gandrai. Renatą ištyrus Folio metodu prognozuota, kad atkurti hormonų pusiausvyrą užtruks ne mažiau nei metus.
„Jau po pusmečio pajutau, kad savijauta pagerėjo. Iki tol atrodydavo, kad galėčiau miegoti kiaurą parą. Buvau apatiška, nuolat pavargusi. Pagėrus homeopatinius žirniukus kelis mėnesius pajutau, kad tonusas pasikeitė, atsirado energijos. Tai mane „užvežė“ – tarsi žinojau, kad šįkart suveiks“, – įspūdžiais dalijosi Renata.
Gydytojas homeopatas jai skyrė vaistus ne nuo nevaisingumo, bet nuo virškinimo problemų. „Jis paaiškino, kad organizmas pats turi susitvarkyti su savo negalavimais. Homeopatiniai vaistai priverčia jį tai padaryti“, – sakė moteris.
Praėjus šiek tiek daugiau nei dvejiems metams Renata pasijuto nėščia. „Beje, vaisingumo klinikoje man primigtinai siūlė atlikti dirbtinį apvaisinimą, bet mane tartum kažkas stabdė. A.Januškevičius, paklaustas, ar vertėtų daryti dirbtinį apvaisinimą, atkreipė dėmesį, kad pastoti gal ir pastočiau, bet vaisių reikia dar ir išnešioti, o tai vargu ar pavyktų, nes organizmas nėra pasirengęs motinystei“, – prisiminė pašnekovė.
Dėl dukters skiepų dvejoja
Nors Renata tiki, kad susilaukti pirmagimės jai padėjo būtent homeopatija, tradicinės medicinos iš savo gyvenimo ji neišbraukia.
„Tikrai netapau homeopatijos fanatike, nors peršalimus išsigydome būtent homeopatiniais vaistais. Jei susirgčiau rimčiau, pirmiausia kreipčiausi į homeopatą, tačiau nesulaukusi pagerėjimo, eičiau pas gydytoją“, – tikino Renata.
Urtės ji dar neskiepijo, tačiau labai rimtai apie tai galvoja. „A.Januškevičius nusiteikęs prieš skiepus, tačiau man kirba klausimas, ar tikrai teisingai elgiuosi, ar nereikėtų paskiepyti bent nuo kai kurių ligų? Aš neneigiu tradicinės medicinos, tiesiog šiuo atveju man padėjo ne ji. Situaciją vertinu realiai: kai nepadeda vienas būdas, ieškai kito, – šypsojosi Renata. – Aš vis dar negaliu patikėti, kad tie balkšvi žirniukai gali taip pakeisti savijautą: atsikračiau baimių, kurios anksčiau kankindavo. Tapau atviresnė, paprasčiau žvelgiu į pasaulį ir nesinervinu dėl smulkmenų. Dabar esu optimistė.“
Nora Ribokienė, Sveikatos apsaugos viceministrė
„Lietuvoje homeopatija yra reglamentuota – reikia būti gydytoju ir turėti medicinos praktikos licenciją verstis bet kuria medicinos praktikos veikla. Taip pat reikia baigti specializuotus Homeopatijos kursus Kauno (LSMU) ar Vilniaus universitetuose. Toks pažymėjimas suteikia teisę gydytojui savo medicinos praktikoje taikyti homeopatinius metodus.
Taigi tai pripažintas gydymo metodas, kuriuo gali naudotis pacientai. Tiek tradicinė, tiek netradicinė medicina žmogui naudinga tiek, kiek pasiekia norimą rezultatą.
Bet noriu atkreipti dėmesį, kad skiepai buvo ir tebėra pati efektyviausia profilaktinė priemonė kovoje su infekcinėmis ligomis.“
